Šiandien
grindinukų gretas papildė dar vis jaunas šunelis Artas. Čia jis pakliūna jau
antrą kartą. Pirmąsyk tai buvo 2011 m..
Ką tik pasikeitę pieniniai dantukai, dar melsvumo turinčios akutės sakė,
kad tai dar visai vaikas. Gulėjo tada Artas (tuomet Nr.713) įsispraudę į kamuoliuką ir drebėjo,
drebėjo, drebėjo. Tuomet Artui pasisekė, nes jį pastebėjo moteris, su dukra į
Grindą atvykusi rinktis augintinio. Artas
išvyko namo.
Nors nebuvo tai
prabanga pertekę namai, tačiau meilės ir rūpesčio Artukui ten tikrai pakako. Ypač
susibičiuliavo šuniukas su namuose gyvenančiu vyriškiu- eidavo kartu grybaut,
uogaut ar šiaip po Nemenčinės miškus pasiautėt. O šeimininkę Artas dievino už
skanų kasnelį- šiltą košę, skanų kauliuką su mėsyte ar kitus gardumynus, kurie tuose
namuose gurmaniški nebuvo, tačiau Artui to ir nereikėjo. Svarbu, kad sotus,
svarbu, kad mylimas.
Deja, gyvenime
kartais tragiškai keičiasi likimai. Šeimininkė buvo priversta palikti tuos
namus, o po kurio laiko šeimininkas paliko šį pasaulį. Artas liko vienas
tuščiuose namuose- staugė kelias dienas prie nebevarstomų durų. Gerai dar, jog
moteris apsistojo netoliese, nors ir ne savuose namuose. Girdėdama
nepakenčiamai širdį draskantį Arto skausmą, vis prieidavo ir pasivadindavo į
savąjį būstą: pamaitindavo, paguosdavo. Bet kadangi tai ne jos namai, moteris
negali Artui pasiūlyti nuolatinio buvimo šalia. O ir pati ji nėra tikra dėl
tolimesnio savojo likimo. Viskas taip trapu, neprognozuojama. Todėl Artutis
taip ir migravo tarp savų ištuštėjusių namų ir jį tebemylinčios šeimininkės.
Negalėdama žiūrėti į vietos nerandantį
šuniuką, moteris stengėsi visomis išgalėmis surasti naujus namus Artui,
kreipėsi ir į gyvūnų prieglaudas. Deja, niekas nieko pasiūlyti negalėjo. Į
sanitarinę tarnybą šeimininkė nė už ką neketino atiduoti Arto, juk tik prieš
kelis metus jis iš ten išėjo. Juk būtent ten sugraudino jo bejėgiškumas moterį.
Tačiau Arto nuolatinė migracija kažkodėl erzino kaimynus, kurie prirašė skundų,
nepaisant, jog šunelis nerodė jokios agresijos nei aplinkiniams žmonėms – ar tai
būtų suaugęs, ar vaikas-, nei gyvūnams. Ir štai. Į kiemą įriedėjo sanitarinės
tarnybos „Grinda“ automobilis, savo pareigą atliekantys darbuotojai paaiškino,
jog aplinkiniai kaimynai skundžiasi Arto tokiu buvimu , nepaisydami šeimininkės
ašarų įgrūdo šunelį į kabiną ir išsivežė. Viskas. Artas turės naują kalinio
numerį ir lauks savojo likimo. Jeigu jam pasiseks – sulauks naujų namų,o jei ne...
Visa širdimi
norisi Artui palinkėti, jog visgi sulauktų tikrų, saugių namų. Šunelis vis dar
jaunas, jam apie 5 m. Labai išmintingas, prieraišus. Gyveno lauke, buvo nuolat
vedžiojamas. Savo kiemą saugodavo protingu lojimu, nes žinojo, kad tai jo
pareiga. Tačiau agresyvus nėra. Maistui neišrankus, nes prabangoj niekad
negyveno. Artukas nei didelis, nei mažas.
Smulkesnis ir mažesnis už vilkšunį, nors kažką vilkiško turi. Todėl kogero jis
yra toks išmintingas. Mylinčiuose namuose Artas bus pats puikiausias ir ištikimiausias
draugas.
Padėkim Artui
ištrūkti iš Grindos! Ten jam ne vieta.
Dėl Arto
skambinti: 8-620-84464 Lina
|