Kai istorijų, įvykių, gyvūnų tampa per daug turbūt viešojoje erdvėje
pradeda atrodyti atvirkščiai: „Nieko nerašo, reiškia nieko neveikia!“.
Tik šįkart viskas kitaip: per daug vyksta, tad grįžę džiaugiamės
galėdami bent kartą dienoje pavalgyti, nusikelti dienos įvykių
nuotraukas į kompiuterį ir istorijų rašymą nukelti rytojui, nes reikia
dar ir numigti. O sekančią dieną vėl rytojui, nes kiekvieną rytą
pasitinka nauji neplanuoti iššūkiai.
Apie tai, kokius nabagus ten žvejojome, kiek vėliau, o kolkas norime
parodyti, kokiomis sąlygomis kartais (o jei tiksliau- dažnai) tenka
darbuotis mūsų savanoriams paskutiniu metu. Pastebėjome, kad
savanoriavimas gyvūnų prieglaudoje būna romantizuojamas, dauguma
siūlančiųjų pagalbą įsivaizduoja meditaciją glostant jaukius,
išpuoselėtus katinėlius, tačiau iš tiesų... Mums tenka lįsti ten, kur
dažnas už jokius pinigus nesutiktų kišti nosies, būti suvalgytiems rūsio
blusų armijos (kaip po to atrodo kojos, gal nekelsime nuotraukos), būti
apdraskytiems, apkandžiotiems, apkakotiems, sulytiems, kartais per
klaidą užsiundytiems policijos, užsikrėtusiems grybeliu, važinėti ne
gėlytėmis kvepiančiais automobiliais, bet... Pajuokaujame: dirbti
prieglaudoje tai tarsi priklausyti sektai, iš kurios nebegali ištrūkti. O čia Donelaičio gatvės rūsiai iš kurių pavyko išgelbėti du sergančius kačiukus apie kuriuos parašysime kiek vėliau!
„Naminukai“ VšĮ
info@naminukai.org
+370 648 30077
LT 55 7300 0101 3031 2940
http://www.naminukai.org |