| Aprašymas: |
Čia Pikčius. Nors aš jį pratinuosi vadinti Piksiumi, nes sakau, gal jį vardas pernelyg įpareigos nesikeisti:)
Pikčius labradoriško sudėjimo ir ūgio, nors kailis man primena niufų, bet šunius nei vieno nei kito tikriausiai mišrūnas nėra... nors, jei nesapnuoju, tai vis dėl to snukutis giminingas niufams:) Bet ne charakteris tai jau tikrai. Pikčius labai rimtas sargas, kaip sakom, "turintis aštrumo", kurį dar gerokai užaštrino pusė metų vienoje karantino tarnyboje kur buvo iš vienos vietos į kitą (ir į lauką) vedamas (tampomas) spec. lazda. Šuo jau ir taip aštrus, tai toks elgesys jį dar labiau užaštrino. Nuo pirmų valandų kai buvo atvežtas mums primigdžius ir uždėjus antsnukį (jis dabar ir kabo kaip koks didžėjaus atributas, nes tikrai ne laikas dar nuimti:) ) jis ėmė iš rankos maistą (tiksliau, čiupo ir čiumpa bele kokį maistą nekalbu net apie dešrą ar pan. - visas sausas dingsta tą pačią minutę vos įpiltas!). Taigi, paima maistą, pauosto pirštus, lyžtelia. Vizgina uodegą. Bet liesti jo dar negalima, visas įsielektrinęs ir labai supyksta, nes tokį ilgą laiką tai jam nieko gero nereiškė - bet koks žmogaus lietimasis jam asocijuojasi su prievarta ir jis ginasi. Kai apsipras, nurims ir priims žmones, nes nebijos, nejaus pavojaus būti nuskriaustam, tada turėtų likti ne ne pikčiumi, o nepaperkamu sargu Piksiumi:)
Kol kas Piksius dredus turi geresnius nei specialiai suveltus ir visose įmanomose vietose - užausiuose, uodegoje, papilvėje, ant kojų. Bet taip ir pabus - gražu juk, laikykim jo savitu stiliumi:)) |
