ERIKA LES (2012-03-02)

Parko g. savo gydau.

LauraV (Priglausk (neturi prieglaudos)) (2012-03-02)

tai N. Vilnioje 2 veterinarines yra - vienoje moka sterilizuoti, kitoje - ne.

Aldona T. (2012-03-02) (foto)

Mano ir kalytė, ir katytė irgi buvo sterilizuotos N. Vilnioje, Parko g. Viskas buvo gerai.

ERIKA LES (2012-03-02)

Galiu pasakyti,kad N.Vilnioja sterelizavau savo kate ir kastravo suni,puikiausiai laksto po namus,aciu dievui sveiki ir gyvi,ir visada ten gydau savo gyvunelius, triusi isgyde nors visi aiskino ,kad nieko gero nebus...mirties atveju buna pas visus, bet atleiskite po operacijos reikia labai stebeti gyvuna ir laikyti svarioj aplinkoj...GAILA KAD TAIP ATSITIKO:((((

Jumarita (2012-03-01)

Mano bendradarbes katinukas irgi mire po kastracijos N.Vilnioje :( Kazkas neaisku.

Birute-j (2012-03-01) (foto)

N.Vilnioje sterizavo Viką. Daviau sau žodį, kad į šitą kliniką daugiau nei vieno globojamo gyvūno nebevežiu, nors ir už dyką atliktų paslaugas. Tai mano asmeninė nuomonė.

Pekinka (2012-03-01)

Tikrai, šiandien, po laimingos dienos Kudliukei, pasipylė vien liūdnos istorijos, kaip kad būtų Gedulo diena. Pekinų klubas tai turi tokią atskirą temą, kaip Išėjusieji....., ten kaip kapinės.

Malancik83 (2012-03-01) (foto)

Graudu :((((

RasaM (2012-03-01)

Labai nesinorėjo ir šios liūdnos žinios rašuyti, bet gyvenimas yra gyvenimas, o mirtis yra mirtis. Mirė ir mūsų vagonėlių globotinis, buvęs grindinukas Šeltis. Jį kaip ir vagonėlių Goją (du šunelius mūsų turėjo vienas ir tas pats vyras) šeimininkas labai mylėjo. Pamenu, kai buvo dingęs pagastroliuoti jis praėjusį pavasarį ir dingo labai sielojosi šeimininkas, va tada ir priglaudė mūsų Goją pas save, o po mėnesio žiūriu- Šeltis- sosgyvūnuose, paskambinau Algitai, sakau, ką jis pas jus veikia, o ji- žmonės norėjo grindą kviesti, nes prie panelės namo durų budėjo ir nieko pro jas neįleisdavo (panelė rujojo), tai sako paėmė, kad nepakliūtų į grindą gražus šunelis. Kai pasakiau šeimininkui, kad atsirado jo Šeltis, tai strimgalviais pats nulėkė apsid\iaugęs į sos gyvūnus ir pasiėmė, bet ir Gojos neatsisakė, augino du. Iš karto po gastrolių skambino man šeimininkas, kad padėtume su lėšomis kastruoti Šeltį, kad daugiau nedingtų gastroliuodamas. Tarpininkavome N. Vilnios klinikoje, sumokėjome už operaciją, o pasirodo po kelių dienų po jos Šeltis mirė. Šeiminkas jį pasilaidojo savo sode. tai aš sužinojau tik prieš savaitę, o mirė jis prieš pusmetį. verkė sakė šeimininkas labai, paklausiau, kodėl mums neskambino, kodėl į kliniką nevežė, sako labai bijojau jums sakyti, be to labai liūdna buvo, gal sako užsikrėtė operacijos vieta, nes jis gi būdoje gyveno, gal nešvarumas koks pateko, sako antradienį operaciją darėme, trečiadienį, ketvirtadienį atsigavęs buvo, valgė, džiaugės gyvenimu, nors ir su apykakle ta būdamas pooperacine, o nuo penktadienio pradėjo nevalgyti, liūdnas tapo. Sakau tai reikėjo iš karto bėgti į kliniką, sako nepykit, buvau pasiruošęs pirmadienį nuvežti, o pirmadienį ryte radau jau iškeliavusį anapilin. Taip širdį suspaudė: jaunas, gražus- norėjome gero, kad nebėgiotų pas mergas, tai jam kainavo gyvybę. Negalėjau labai barti šeimininko, nes viską smulkiai papasakojęs man vėl atvėrė širdies žaizdą ir balsas drebėti pradėjo. Goja gyvena nuostabiai. Atleisk Šeltuk

Jule (2010-08-09)

Ši gera žinia be galo mane nudžiugino, labai jau sužeidė mano širdį šio šunelio poza Grindos narve, negalėjau ramiai miegoti. Na, reiškia tikrai Likimas viską reguliuoja, Šeltis turėjo sulaukti savo žmogaus vagonėliuose ir....sulaukė. Stiprybės ir sveikatos tam geram žmogui ir gražaus tolesnio gyvenimo šuneliui, būkite gerais draugais ir dalinkitės meile, namų šiluma, maistu, būkite neišskiriami.

RasaM (2010-08-07)

Kai rašiau Šelčio dovanojimo skelbimuką šiandien, paskambino vagonėlių savanorė Giedrė. Linksma žinia - Šeltis padovanotas, žmogui, atėjusiam išsirinkti būtent beglobio šunelio ir suteikti jam namus. Šeltis gyvens Naujojoje Vilnioje, turės nuostabų šeimininką, kuris išvažiuodamas su juo paaukojo truputį pinigėlių beglobiams. Ačiū jam labai. Matote, kaip susiklostė, turbūt ir gerai, kad transportas į Kauną šuneliui neatsirado, jis rado savo laimę Vilniuje. Sėkmės šuniuk. Taip ilgai tavęs niekas nepastebėjo grindoje, o vagonėliuose tepraleidai keleta dienų, ir štai jie - išsvajoti namai