Įstatymo spragos: registruoti, ženklinti ir mokėti mokesčius už gyvūnus nebūtina?
|
|
|
Praėjusiais metais po ilgų diskusijų buvo priimtas naujas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas. Aršiose diskusijose dėl agresyvių veislių šunų bei draudimo juos laikyti daugiabučiuose, paskendo kiti svarbūs įstatymo punktai. Vienas iš jų – gyvūnų registravimo bei ženklinimo tvarka, kuri vestų link svarbaus tikslo - jog Lietuvoje neliktų nė vieno nesužymėto šuns, katės ar šeško, kurio šeimininko nebūtų įmanoma greitai atrasti.
Įstatymas įsigaliojo nuo šių metų sausio pirmosios. Jame nurodyta, jog „katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.“
Tačiau įstatymo pabaigoje pabrėžiama, jog šis punktas įsigalioja nuo 2016-ųjų pradžios. O kaip iki tol?
Tvarka bus. Po trejų metų
Šiuo metu nėra prievolės registruoti naujai įsigytus gyvūnus. O juk savivaldybių mokesčiai už naminius gyvūnus tuo ir remiasi. Ar tie, atsakingieji šeimininkai tuomet lieka kvailio vietoje? Gal galima tyliai ramiai auginti katę ar šunį bute, neerzinant kaimynų ir nemokant jokių mokesčių?
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, turime „skylę“, kai senosios taisyklės tarsi nebeteko galios, o naujų – tiesiog nėra.
„Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, dalyje kitų miestų savivaldybės yra pasitvirtinę gyvūnų ženklinimo ir registravimo tvarką. Tačiau ją turėjo pakeisti naujoji, bendra tvarka. Nuo 2016-ųjų visoje Lietuvoje turėtų būti valstybinis gyvūnų registras, kuriame būtų įrašyti visi Lietuvos gyvūnai. Šiuo metu susidaro situacija, kai tiek Kaune, tiek Vilniuje žmonės neprivalo registruoti savo gyvūnų. Teoriškai ir savivaldybės nebegali bausti už neregistruotus gyvūnus“, - gyvūnų registravimo taisykles apibrėžiantį įstatymą vertino LGTAO vadovė.
Ji teigė, jog gyvūno registracija, identifikacija yra svarbi. Ir tikrai ne todėl, kad būtų galima skrupulingai surankioti po 5 ar 10 litų iš gyvūnų augintojų.
„Svarbu sužymėti visus gyvūnus. Ne tam, kad tiesiog surinktum iš tų žmonių pinigus. Žymėjimas reikalingas tam, kad geriau kontroliuotume neatsakingus šeimininkus, tuos, kurie žiauriai elgiasi su augintiniais. Lengviau būtų surasti gyvūno šeimininką, taip pat žinotume tikruosius naminių gyvūnų kiekius. Tiesa, turėtų būti pateikiama ir aiškesnė informacija, kur tos lėšos nukeliauja, kiek jų skiriama beglobių gyvūnų gaudymui, priežiūrai. “, - aiškino B. Kymantaitė.
Šiauliai rinkliavą padvigubino ir iškart atsiuntė sąskaitas
Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybė nuo šių metų sausio 1-os dienos rinkliavą už agresyvioms veislėms priskiriamus šunis padidino iki 30 litų, o už daugiabučiuose laikomus šunis ir kates mokesčius padvigubino.
Gyvūnai mieste masiškai išregistruojami, nes gyventojams atsiųstos iškart 60-ies litų sąskaitos už visą pusmetį (šuns laikymas mėnesiui kainuoja 10 Lt).
Dėl tokios tvarkos dalis gyvūnų tampa „nelegalais“, kiti galbūt išmetami į gatvę. Ypač vyresnio, pensinio amžiaus šeimininkai nesugeba jų išlaikyti.
„Nėra jokios atskaitomybės iš savivaldybių pusės. Pvz. Šiaulių miesto savivaldybės ar paslaugą atliekančios Lietuvos gyvūnų globos draugijos, Šiaulių skyriaus svetainėse nėra skelbiama jokia informacija apie tai, kiek kasmet yra prižiūrima benamių gyvūnų Šiaulių mieste, nors tarybos sprendime nurodyta, kad rinkliava renkama siekiant sumažinti benamių gyvūnų skaičių. Tai jei padidėjo rinkliava, reiktų paaiškinti ar padidėjo benamių gyvūnų, ar mažėja ir kodėl yra būtent tokios rinkliavos sumos. Tokiu būdu rinkliava gali išaugti iki nežmoniškų dydžių, siekiant užkaišioti įvairias biudžeto skyles,“ - nerimavo B. Kymantaitė.
Norintiems registruoti keturkojus sukurtos visos sąlygos
Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė teigė, jog gyvūnų ženklinimas valstybiniu mastu bus privalomas tik nuo 2016-ųjų metų. Kol kas dėl gyvūno ženklinimo ir registravimo paliekama spręsti šeimininkui.
„Nuo 2016- ųjų mikroschemomis bus ženklinami katės, šunys ir šeškai. Specialus gyvūno kodas bus susijęs su jo savininko asmens kodu ir gyvenamąja vieta. Sistema turėtų padėti lengviau atrasti gyvūnų savininkus, mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, beglobius gyvūnus. Jie bus registruojami gyvūnų augintinių registre. Tik kad sukurti tokį registrą užtrunka laiko. Primenu, kad ūkiniai gyvūnai šiuo metu jau tokiu būdu registruojami dėl šeimininko atsekamumo, dėl ligų kontrolės“, - dėstė K. Paliutienė.
Ji teigė, jog šiuo metu gyvūnas privalo turėti mikroschemą, jei šeimininkas nori su juo iškeliauti iš šalies. Mikroschema įsodinama veterinarijos gydyklose čia gyvūnas ir užregistruojamas.
Duomenys apie užregistruotus gyvūnus keliauja Valstybinės veterinarijos tarnybos padaliniams.
Gyvūnų registravimą, pasak K. Paliutienės, turėtų organizuoti savivaldybės.
„Privalomo registravimo nėra. Tačiau savanoriškam registravimui sukurtos visos sąlygos: yra, kas teikia tokias paslaugas ir duomenys, kurie įrašyti į tas mikroschemas, yra saugomi. Visi šie duomenys vėliau bus perkelti į gyvūnų registrą, antrą kartą registruotis niekam nereikės. Savivaldybės renka rinkliavas už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose. Kiekviena jų turi savo gyvūnų laikymo taisykles. Gal iš tiesų negerai, mes pastebime problemą, kad nėra tokių tarpinių taisyklių, kol įsigalios tas privalomasis registravimas 2016-aisiais, - teigė K. Paliutienė.
Butuose - ne daugiau dviejų keturkojų, vedžioti negalima stadionuose
Žemės ūkio ministerijos atstovė pripažino, jog skiriasi skirtingų savivaldybių ne tik gyvūnų registravimo, bet ir laikymo taisyklės. Todėl naujasis įstatymas įpareigojo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą parengti bendrą tvarką.
„Tai pavyzdinės taisyklės, kurių nuostatos turės galioti visose savivaldybėse. Šis aprašas jau yra parengtas, šiuo metu derinamas“, - kalbėjo K. Paliutienė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis teigė, jog aprašas skirtas tam, kad visos savivaldybės pasitvirtintų daugiau mažiau vienodas gyvūnų laikymo taisykles.
„Tačiau gali būti ir skirtumų – pavyzdžiui, Vilniuje reikalingas savivaldybės leidimas, norint laikyti ūkinius gyvūnus. Labiau kaimiškose savivaldybėse tokio leidimo neprašoma, nes jose ūkiniai gyvūnai dažniau laikomi. Todėl dokumentas ir vadinamas „aprašu“ - rengiant taisykles reikia atsižvelgti į jį“, - teigė G. Blekaitis.
Pagal šį aprašą butuose galima laikyti daugiausia du šunis, arba dvi kates, arba šunį ir katę. Taip pat leidžiama laikyti jauniklių vadas iki 4 mėn. amžiaus. Aprašytos ir kitos sąlygos, kuriose gyvūnas turi gyventi. Negalima gyvūnų laikyti ar palikti rūsiuose, balkonuose, koridoriuose, laiptinėse. Gyvūnų šeimininkai įpareigojami nedelsiant surinkti gyvūno ekskrementus jam priteršus viešoje vietoje. Apskritai draudžiama gyvūnus vedžioti vaikų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose.
Draudžiama ne tik žiauriai elgtis su gyvūnais, bet ir propaguoti tokį elgesį.
VMVT atstovas: protinga būtų registravimą privalomą padaryti anksčiau
G. Blekaitis teigia, jog tokios nuostatos – ne naujiena. Jas jau taiko kai kurios savivaldybės.
Žinoma, jei kurioje nors savivaldybėje bendruomenė melste mels leisti bute laikyti tris kates, savivaldos atstovai greičiausiai duos tokį leidimą.
„Gyvūnų skaičių prašyta nustatyti, nes savivaldybės turi tikrinti, kaip laikomi gyvūnai. Jie vyksta į butus, vykdo kontrolę. Kartais nustato atvejus, kai – kaip buvo Vilniuje – viename bute laikoma virš 30 kačių. Nustatėme maksimumą, kad būtų galima pasakyti: „atleiskite, bute jūs daugiau kaip dviejų kačių negalite laikyti“, - teigia VMVT atstovas patvirtindamas, kad priėmus aprašą daugiau nei dvi katės viename bute bus laikomos teisės pažeidimu.
O kaip gi su gyvūnų registravimu bei ženklinimu? G. Blekaitis pripažįsta, jog savivaldybės po Naujųjų sukruto ir ėmė kalbėti, kad 2016-ųjų terminas – per toli.
„Bet savivaldybių asociacija juk dalyvavo rengiant tą įstatymą. Jie buvo darbo grupėje. Buvo sakoma: „leiskime žmonėms susipažinti su gyvūnų ženklinimo reikalavimais“. Aišku, būtų protinga, jei ta data būtų atkelta anksčiau. Ženklinimas ir registravimas reikalingas tiek dėl įvairių užkrečiamų ligų, tiek dėl pačių gyvūnų apskaitos. Šiandien mes nieko nežinome – nei kiek jų privačiose valdose, nei kiek butuose, nei kiek bešeimininkių gyvūnų. Gyvūnų globos įstatymu Žemės ūkio ministerija yra įpareigota parengti gyvūnų ženklinimo tvarką, reikalavimus. Jie turi teisę ją ruošti iki 2016-ųjų,“ - dėstė G. Blekaitis.
Augintinių laikymo srityje taisyklių ne tik ne per daug - jų trūksta
Savivaldybių atstovai jaučiasi pasimetę – Vilniaus miesto savivaldybė, G. Blekaičio teigimu, buvo sustabdžiusi gyvūnų registravimą, tačiau vėl jį atnaujino.
„Kitos savivaldybės nebuvo nutraukosios gyvūnų registravimo. Trečios – vis dar neturi kur juos registruoti. Nors dar 1997-ųjų Gyvūnų laikymo ir naudojimo įstatyme įrašyta, jog savivaldybių kompetencijoje yra registruoti gyvūnus augintinius. Kai kurios savivaldybės šiandien perka tą paslaugą ir registruoja į duomenų bazę, o dar kitos – net jokio žurnalo neturi. Čia jau jų nepadarytas darbas“, - konstatavo Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus atstovas.
Pasak G. Blekaičio, šiandien gyvūnus registruoja atsakingi arba kur nors juos išsivežti norintys šeimininkai.
„Mikroshema yra vienintelis būdas atsekti, kieno tai gyvūnas. Bet prievartos nėra. Privatūs veterinarijos gydytojai puikiai tą ženklinimą atlieka. Vilniaus mieste yra duomenų bazė, į kurią veterinarijos gydytojai užregistruoja gyvūnus. Panaši tvarka – Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse. Kitos turi popierinius žurnalus. Jie registruoja tik tam, kad surinktų rinkliavą. Mes palaikytume idėją, kad kuo greičiau būtų sukurta bendra duomenų bazė ir nustatyti reikalavimai, kada gyvūnus privalu registruoti, ženklinti“, - kalbėjo G. Blekaitis.
Šiandien vilnietis, Ukmergėje pametęs šunį jo neatgaus, net jei keturkojis bus su įdiegta mikroschema. Nes ukmergiškiai, nuskaitę gyvūno numerį, tikrins tik savo miesto gyvūnų šeimininkus.
„Jeigu būtų vieninga duomenų bazė, iš numerio iš karto galėtum sužinoti šeimininką“, - pabrėžė VMVT atstovas.
Kyla daug klaustukų
Tarnybos paruoštame apraše yra sakinys: „Gyvūnai ženklinami nustatyta tvarka“. Vadinasi, atskirose savivaldybėse šeimininkai gali būti įpareigoti privalomai registruoti augintinius.
G. Blekaitis svarsto, jog bent jau sostinės savivaldybė taip ir pasielgs.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis yra vienas iš žmonių derinantis gyvūnų laikymo, registravimo klausimus įvairiose savivaldybėse.
Vyras pripažino, jog šiuo metu egzistuoja painiava, kokios seniai nebuvo.
„Gyvūnų ženklinimas ir registravimas? Šiai dienai tai ir yra didžiausia problema. Pagal įstatymą savivaldybės šiandien turėtų neužsiimti nei gyvūnų registravimu, nei ženklinimu. Tai turėtų daryti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. O savivaldybės tvirtinasi biudžetus, galvoja, kaip toliau organizuoti darbus. Nuo sausio pirmos dienos tarsi turėjo jau būti parengtos naujos taisyklės.
Manau, čia įstatymų leidėjų neapsižiūrėjimas. Iki 2016-ųjų numatyta sukurti vieningą registravimo sistemą. Iki tol ji gali būti nevieninga. Bet ji turi būti. Taip pat nuo šių metų privalomas augintinių ženklinimas mikroschemomis. Tačiau nuo šių metų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi organizuoti gyvūnų ženklinimą ir registravimą. Kad ir ne vieningą. Va, apie ką šneka. Savivaldybėse žmonės privalo registruoti gyvūnus. Bet klausimas kaip? Pagal kokią tvarką?“, - klausimų pažėrė G. Vaičionis.
Kol kas gerais norais grindžiamas kelias į niekur. Akivaizdu, jog su dabar galiojančia gyvūnų registravimo sistema nepavyktų kontroliuoti nei gyvūnų skaičiaus, nei greitai atrasti žiauriai su gyvūnu pasielgusius šeimininkus.
|
|
|
|
Sukurta: 2013-03-18
| atnaujinta: 2013-04-01
Naujienos numeris: 32950
Peržiūrėjimų skaičius: 8636
|
|
« grįžti
Komentarai Judita, manau, tai ne Polio-mamos pozicija, o teisės akto, tiksliau, jo interpretacijosm, išaiškinimas. Pvz., pernai mano kaimynas, tiksliau, buto nuomininkas, apskundė, lad mano šunės trikdo jo rimtį, t.y., suloja šeštadienį 9.00 ryto, be to, bute yra daugiau negu leistini 2 gyvūnai, kurie netinkamai prižiūrimi, kad ir ką tai reikštų. Tiesa, dar parašė, kad neatidarau durų, kai jis ateina (skambutis neveikia). Skundą dar buvo pasiraįiusi kaimynė iš dešinės. Pareigūnas nekreipė dėmesio į gyvūnų skaičių, patikrino tik skiepų ir registracijos pažymėjimą ir skyrė 10 lt baudą, kurią galėjau ginčyti kažkokioje komisijoje. Galėjau surinkti parašus kitų kaimynų, kuriems mano šunės netrkdo, ir pradėti ilgą yeisybės ieškojimą. Sumokėjau 10 lt baudą (kita jau būtų siekusi 400 lt). Noriu tik pasakyti, kad įrodyti, jog kaimynas debilas, kainuotų brangiau. Du registruoti rotveileriai 30 kv. m, bute gali gyventi (teisiškai) 30 kv. m bute, o trys katės - ne :) Mano butas didžiulis,šunys tylūs,katinai tuo labiau:))Katinai nesutaria,tai ant vieno lango nesėdi:))Galiu sakyti,kad vaidenasi,na ir kas,kad viena ryža,o kitas smėlinis :))Už sienos kaimynų stirniukas,tiek draskosi,nežiūrint į paros laiką,nors ir vienas.Nesuprantu niekaip Polio-mamos pozicijos,tai ką dabar, visus priglaustus,išgelbėtus,nuskriaustus gyvūnus reikia lauk išmesti??? Ndass:)) Turėjau, turiu ir turėsiu daugiau, negu savivalda leidžia turėti:D Dėl skundų aš nesijaudinu, mūsų katininis balkonas - kiemo įžymybė ir vietinis zoosodas įvairaus amžiaus vaikams, kurių čia krūvos. O kvapo ir triukšmo pas mus nėra - tualetai trys keturiems katinams, valomi keliskart per parą, nes aš pati kvapams jautri; aukštas pirmas, tad visi naktiniai dūkimai prikelia nebent mus. Aš tik teoriškai galvoju, kad realiai nubausti grynai už gyvūnų skaičių labai sunku, nes jei neįsileisi, tai negalės patvirtinti, kad tikrai būtent tiek gyvūnų bute. O kad balkone sėdi - mačiau savom akim, kaip katė, kurią visada laikiau kiemine, pas kaimyną į balkoną įsiropštė. Taip ir nesupratau, ar ji jų, ar tik ten šiltą kampą susiradus ir nevejama - maža ką, gal ir pas mane kuri nors ten sėdinti katė taip įlindo? Įstatyme juk nenurodyta kokio ploto būste kokį kokių gyvūnų kiekį reikėtų laikyti? Sakytumei nėra jokio skirtumo tarp katės ir didelio šuns... Pvz., jeigu leistina laikyti 2 suaugusius ir vadą jauniklių, tai bute, kad ir 30kvadratų, galima laikyti 2 airių vilkšunius ir vadą jų palikuonių iki 4 mėn, o tris kates, tarkim, kad ir 8 mėn. amžiaus ne? Įstatymai negali užtikrinti, kad gyvūnai bus laikomi tinkamai... Murmt, nesijaudinkite, yra didelė tikimybė, kad tas tikrintojas, kurį pamatytumėte pro balkono langą, eitų pagal skundą į kitus namus, na, nebent eitų pagal skundą būtent į Jūsų namus. Bet jei šis tikrintojas pamatytų Jus su augintiniais lauke, tikrai, būtų didelė tikimybė, jog pasidomėtų... O jei ir pas Jus ateitų, tai, tikrai, galėtumėte ir neįsileisti, nebent sankciją tam turėtų. Visai neseniai turėjome kelias beveik identiškos spalvos kates, neišleidžiamas į lauką, tai kaimynai visada galvojo, kad turime tik vieną, o kai iš lauko pusės pamatydavo iš karto dvi, tai aš sakiau, kad jiems tiesiog pasirodė, tikėjo. O vienas mano pažįstamas turi keturis tos pačios spalvos ir veislės šunis, lauke vedžioja po vieną, šunys namuose elgiasi ramiai, kaimynai galvoja, kad turi vieną. O šiaip, kol mes galvosime, kad kaimynai, kurie neturi gyvūnų, kvaili, o mūsų gyvūnai, kurie kelia jiems ne mažai problemų savo nuolatinių staugimų, puolimų ir t.t., ir mes patys su tokiais gyvūnais, esame geriausi, protingiausi, kol mes galvosime, kad mūsų šunų nesurinkti ekskrementai patinka kitiems, neturintiems ir net turintiems bei surenkantiems savo šunų ekskrementus žmonėms, tol tarp šių teisės aktų rengėjų bus ir musų nepatenkinti aplinkiniai žmonės. Taigi, reikalaujami logiškų, objektyvių teisės aktų, patys turėtume veikti ne vienpusiai, turėtume gerbti vieni kitus. Nuo mokesčių, aišku, niekur nepabėgsime, bet mokesčių sistema turėtų būti lankstesnė ir suteikianti tam tikrą naudą mokesčių mokėtojams. O kol aiškaus šios srities teisės aktų reguliavimo nėra, reikėtų, manyčiau, tiesiog vadovautis protingumo kriterijais: nekelti su savo net nelimituotais globotiniais, nuosavais gyvūnais problemų aplinkiniams, gerbiant vieni kitus. Laikiau ne vieną, ir ne du, ir laikysiu, bet kaimynus gerbsiu, jei ką, atsiprašysiu, pasitaisysiu (buvo problematiškų gyvūnų, bet atsiprašiau, pažadėjau, kad jų elgesį sutvarkysiu tinkama linkme, ir sutvarkiau, kompromisas buvo surastas). Šiap galiu pasakyt ,kol nėra skundų,nera ir jokių tikrinimų. Man tai toks klausimas iškilo: turiu aš tris savas kates ir dar du globotinius. Hipotetiškai, sakykim, ėjo pro šalį tikrintojas, pamatė balkone sėdinčias tris, nusprendė patikrinti ir nubausti. Katės nečipuotos, jų tęstinio egzistavimo įrodymų pas mane nėra, o įsileisti tikrintojo į butą aš neprivalau, kol teismo nutarties nėra, taip suprantu? Tai niekaip ir nenubaus. Na bent pradžiai ,,turėtų", kad ,,pasitreniruotų", o jau paskui ir ,,turi" bus. Net neabejoju, kad su laiku bus viskas puikiai sureguliuota, gaila, kad tas laikas labai negailestingai veikia... Lankytojas pašalino komentarą Turėtų. Tariamoji nuosaka. :) Šios srities teisės aktai yra itin svarbūs, nes reguliuoja ne tik žmonių santykius, todėl turėtų būti rengiami itin apgalvotai. Skaja, tarkim, man tavo šunys tiesiog nepatinka. Man apskritai šunys nepatinka. O dar savo anūką, kuris atvažiuoja kartą per mėnesį, esu išmokiusi žviegti vos pamačius keturkojį. Sėdžiu sau prie pirmo aukšto virtuvės lango ir seku viską. Ir nesvarbu man, kas ką kiek kartų išgelbėjo. Tiesiog tu man nepatinki, lifte balutę pamačiau (nesvarbu, kad tai ištirpęs sniegas). Ir apskųsiu tave. Du yra du. :) Skaja, Jūs ir pati akcentuojate tai, ką aš minėjau: esmė yra bus skundų ar nebus. Kita vertus, pats skundimo faktas nėra savaiminis blogis. Dargi atvirkščiai. Jei žmonės dažniau nebijotų skųstis ir skųsti, mažėtų teisės aktų neveikiamumo įspūdis (o ir praktika taip pat), nebaudžiamumo pojūtis, labiau ir greičiau išryškėtų teisės aktų spragos (kaip apie jas, bent kai kurias, sužinoti, jei jie realiai netaikomi?) ir t.t. "Didžiojo, visa stebinčio brolio" nėra nei vienoje šalyje. Nei viena valstybė (na, gal išskyrus kokią Šiaurės Korėją) nevykdo totalaus savo gyventojų sekimo. Tad ir belieka kliautis gyventojų neabejingumu, pilietiškumu, aktyvia pozicija. Būtent to ir stokojame. Mentalitetą "manęs neliečia ir man dzin/niekas čia nepsikeis/o man kam to reikia" sunkoka pakeisti teisės aktais. Bent jau vien jais. Ir greitai to padaryti taip pat nepavyks. Ypač neautoritarinėje, nediktatūrinėje šalyje. Skaja, koks poveikio aplinkai vertinimas? Gyvūnai yra blogis, ir apie juos kalbėti, o juolab jais rūpintis, kol yra vaikų, senelių, bedarbių, kalinių, bomžų ir narkomanų ir kitaip vargstančių žmonių - tiesiog nedora. Tokių nuomonių buvo ne kartą išsakyta priiminėjant gyvūnų gerovės įstatymą. Kad ir kaip tobulai būtų parengtas įstatymas, atsiras zuokulių ir šimėnų, kurie pasiūlys kokį nors populistinį absurdą, už kurį bus balsuojama, net nesusimąstant, už ką balsuojama. Jono Šimėno (verta atsiminti) pataisa dėl kaimynų sutikimo daugiabučiuose tik per Marytės plauką nebuvo priimta. Įsivaizduojat, kaip reiktų vaikščioti po gyvūnų nekenčiančių arba šiaip Jūsų nemėgstančių kaimynų butus? Kad kokia nors boba iš pirmo aukšto neprieštarautų, kad devintame gyventų čichuachua šuniukas? Turiu omenyje, Polio-mama, kad kadangi mano 3 šunys ne tik, kad niekam netrukdo, bet ir tvarką lauke palaiko, nes jau ne vieną žmogų nuo užpuolimo išgelbėjo, tarp kurių ir pati esu, tai jokių skundų ir nebus, o kadangi skundų nebus, tai ir niekas manęs nenubaus, nors realiai ir galėtų, o va, dėl vieno net mažo ,,teroristo" net dideliame buto plote, ir labai gražiai atrodančio, tikimybė gauti baudą - nepalyginamai didesnė, apie ką ir byloja reali praktika. Be to, net jei ir dabartinis teisės aktas nustato baudą už mano gyvūnų limito viršijimą, man nėra ko bijoti, nes šiuo atveju yra ir kiti esantys mano naudai faktoriai, kuriais galiu pasinaudoti, gindama save ir savo gyvūną. Ir, apskritai,jei teisės aktai turi spragų, tai ir apeiti tas spragas puikiai galima. Matau jų daug, todėl ir rimtai pasiruošusi gintis ir kartu apgaudinėti tas pačias valstybės institucijas, kurioms aš moku, bet jokios naudos iš to nematau. Ir net neabejoju, kad dauguma apgaudinėja tokius, kurie patys nešvarūs. Jei bus tvarka teisės aktuose, bus daugiau tvarkos ir pačioje visuomenėje, o kad būtų visapusiška tvarka, vienpusiškų teisės aktų negali būti. Skaja, nuliūdinsiu :) Baudą Jūsų aprašytu pirmuoju atveju vis tiek gautumėt. Priežastis paprasta - šunų skaičius viršija leistiną limitą. Beje, gyvūnų skaičiaus limitavimas nėra LT išradimas. Jis taikomas ir kitose šalyse. Visiškai sutinku, kad galima "sėkmingai" neprižiūrėti ir vieno augintinio. Bet tai - jau kita "arija" iš kitos "operos". Daugeliu atveju formalizavimas per skaičius (maksimalus keistinas skaičius ir pan.) palengvina kontrolę. Tik tiek, kad kontrolė neturėtų būti savitikslis. Lygiai kaip ir atsakomybės taikymas skiriant nuobaudas. Gyvūnų skaičiaus limitavimas mūsų realijų sąlygomis apskritai atrodo keistokai. Jis sudaro sąlygas tarpti "skundimo kultūrai". Nepatinka kaimynai, štai ir pranešu, kad jie turi pvz., tris šunis ar keturias kates. Nei man kliudo realiai tie gyvūnai, nei ką. Bet kaimynai nepatinka. Tad ir "stuksenu kaip genys". Nuo skundikų neretai nukenčia būtent tie žmonės, kurie yra padorūs, kultūringi, todėl... nepavojingi. Atkreipkite dėmesį į tai, kad susidūrus su žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais liudytojų neatsiranda. Neretai dėl to, kad bijomasi dėl savo kailio. Kultūringų žmonių niekas nebijo. Teisės aktai negali būti rengiami skubotai, neįvertinus poveikio visai aplinkai įgyvendinus rengiamą teisės aktą. Tačiau akivaizdu, kad realybė šioje srityje, kaip ir daugumos kitų, yra labai liūdna. Logiška, kad, pvz., 3 gyvūnų laikymo sąlygos 30 kv.m ir 120 kv.m bute/name skiriasi, bet ir šiuo atveju turėtų būti vertinama kitų faktorių visuma: ar gyvūnai prižiūrėti, ar netrukdo kaimynams ir t.t. Juk aš galiu turėti ir 3 didelius šunis, kurie užregistruoti, mokami mokesčiai, dresuoti/dresuojami, į namus ateina tik pailsėti, nesukelia jokių nepatogumų kaimynams, puikiai atrodo ir t.t., o galiu turėti 120 kv.m vieną šunį, kuris irgi registruotas, mokami mokesčiai, bet jis nuolat ,,terorizuoja" visus kaimynus savo naktiniais ir dieniniais staugimais, kandžioja kaimynus, gąsdina jų vaikus ir t.t.. Manyčiau, kad pirmu atveju manęs, tikrai, niekas nenubaus, o jeigu ir nubaustų, būtų pagrindas nuobaudos skyrimą apskųsti, o, va, dėl antro atvejo šeimininkams reikėtų rimtai susirūpinti. Taigi, teisės aktuose juk yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgtą į tam tikrų teisinių ir ne tik faktorių kompleksą. Jei renkami mokesčiai, tai mokesčių mokėtojams turėtų būti sudarytos tam tikros gerovės sąlygos, kaip, pvz., šunų aikštelių įrengimas. Jei baudžiama už gyvūnų ekskrementų nesurinkimą, turėtų būti įrengtos tam tikros surinkimo vietos, ir t.t.. O pas mus valstybės institucijos kol kas veikia ir teisės aktus rengia vienpusiškai, siekdamos tam tikros naudos sau, bet kompleksiškai neįvertindamos tam tikrų pasekmių aplinkai. Tad tokios diskusijos labai naudingos ir jomis galima būtų pasinaudoti, kuriant visapusišką gerovę šioje srityje. Savivaldybėms geriausia, jei gyvūnus laikyti būtų uždrausta. Kaip naminukę ar narkotikus. Nereiktų sukti galvos, atsakomybės jokios, bėda tik, ir pinigai iš rinkliavų nekapsėtų. O dėl gyvūnų skaičiaus butuose...Tarkim, turiu du dobermanus, o kaimynas - tris kates. Arba keturis čichuachua. Mano dobermanai ir paloja, ir kiemo pušeles "palaisto". Katės net į lauką neišeina, nekalbant jau apie triukšmą. Čichuachua gal ant palutės viską padaro. Bet štai tikrintojai nubaus kaimyną, o ne mane. O jei dar katės neženklintos, tai jau visai prastai tam kaimynui. :) Mane tai džiugina. Tokiu būdu savotiškai pasitikrinu, ar "negrybauju" :))) Kiek prisimenu, tai, tikrai, Polio-mama mūsų požiūris į tam tikrus klausimus būtent dėl tam tikros profesijos praktiškai nuolat sutampa. Skaja, jei kažko nepainioju, mudvi esame kolegės pagal profesiją. Todėl ir suprantame kai ką kitaip, nei dalis kitų temai neabejingų žmonių :) Polio-mama, visiškai pritariu. Skaja, Jūs nustebsite, bet tai, kas parašyta straipsnio įžangoje, atitinka tiesą. Gal ne vien dėl agresyvių šunų įstatymo projekto svarstymas buvo labai ištęstas, buvo ir kitų priežasčių. Bet esmė pateikta teisingai: buvo kovojama dėl smulkmenų, siūlomos viena kitai arba elementariai logikai ar įstatymams prieštaraujančios pataisos. Savivaldybių asociacija apskritai laikėsi pozicijos "mes nenorim šito įstatymo". Dėl to procesas ir užsitęsė. Į gana tolimą ateitį buvo nukeltas privalomas kačių, šeškų ir šunų ženklinimas ir registravimas (net į 2016 metus). Kol nėra prievolės ženklinti ir, ryšium su tuo, registruoti, nėra ir registro, kurio tvarkytojas bus, berods, VMVT. Tad nėra ir atitinkamų ŽŪM ar dar kieno nors parengtų "tvarkų". Net jei jos būtų, negaliotų, nes jų galiojimas susijęs su privalomo kačių, šeškų ir šunų ženklinimo ir registravimo įsigaliojimu, t.y. 2016 m. sausio 1 d. Šio straipsnio pradžia sukelia įtarimą, kad šį straipsnį parašė agresyvių veislių šunų turėtojas ar rimtas palaikytojas. Ir straipsnis man, pvz., atrodo taip: ,,Sugriežtinote laikymo ir kt. sąlygas agresyviems šunims, o dėl kitų šunų jokios tvarkos nepadarėte/nedarote/nesiruošiate daryti" ir pan.. Aišku, universalios tvarkos niekada nebuvo ir nebus, tačiau šiuo metu yra akivaizdu, jog esamos tvarkos šioje srityje rengiamos skubotai ir neapgalvotai, todėl sukelia pagrįstą nepasitenkinimą. tarp kirto, pas mane irgi skambutis drausminančiai veikia:) o dėl kvapo tai galiu pasakyt, kad jei iš ryto po nakties išvalysit dėžutę, grįžę po darbo ir prieš naktį, tikrai nebus to kvapo, paprasčiausiai reikia SUSITVARKYTI:) Kas pas mane ateina irgi stebisi, kad nėra kvapo, taigi sakau katės tvarkingesnės negu žmonės, kojnių nemėto kur papuola, bliūdų nešvarių kriauklėj neskandina...:) O dėl lakstymo naktį po namus ir kaimynus, tai surenku skambančius ar dardančius žaislus ir atiduodu dieną, be to, kilimai tikrai sugeria garsą Na, vaikai ir gyvūnai tikrai šiek tiek skiriasi, Colomba. Sutinku, kad už sienos gyventų keturi aktyvūs pypliai :). Nepyksiu, jei ten pat ir šeši prižiūrimi keturkojai laakstys. Bet labai kreivai pažiūrėsiu į keturkojų kelias dešimtis. Ir tik nereikia sakyti, kad tokia gausa irgi bus idealiai prižiūrėta ir viskas čia normalu. Pas Edda praėje spec dresūra:) va jums ir išeitis dėl nepageidaujamų tikrintojų :) Myxsider - atsiprašau, bet ir žmogus, kai iš tuliko išeina, smirda neretai, tai ką daryti:D nekakoti? žodžiu, aš manau, kad reikia bausti už nepriežiūrą, o ne už skaičių, o kad tarnybos tingi gilintis, kurioj vietoj nepriežiūra, tai kitas dalykas. | Edda
(Gyvunugloba.lt)
(2013-03-20)
|
Na, jeigu kas ir ateitu pas mus tikrinti, tai is keturiu geriausiu atveju pamatytu tik du, nes vos isgirde skambuti arba svetimus balsus, chebra lekia sleptis ir nesirodo, kol namuose yra "svetimkuniu" ;-) Colomba lygindami gyvūną su vaikais tikrai nieko nelaimėsime ,bet dar labiau nuteiksime visuomenę prieš gyvūnų mylėtojus. Colomba, o nuo kada lyginame vaikus ir gyvūnus? be to, man rodos, visiem yra vienodas triukšmo laikas, kai nuo kažkurios valandos negailma triukšmauti, tas pats galioja visiems. Myxsider, o kaip kaimynų maži vaikai pastoviai dundantys namuose, klykaujantys ir t.t.? Ar galima kokį įstatymą išleisti ir apriboti vaikų skaičių bute? na va, patys pripažįstat, kad kvapas yra ;) o kaip tada kaimynam šalia, gi viskas užsiuodžia ir laiptinėje, kai tokios katės kelios,keliolika gyvena? ;) ir nuolat tą "didelį reikalą" paeiliui daro. o kur dar žaidimų, bėgiojimų keliamas triukšmas? juk retas kuris gyvename pirmame aukšte. bentjau kai mano katinas naktį su kuria nors globotine pradėdavo siausti, tai pirma mintis būdavo, kad apatiniai kaimynai tuoj policiją iškvies už naktinius "vakarėlius"... ginkdie, nesakau,kad tas draudimas, reguliavimas yra tobulas ir t.t. tačiau, pagalvokit ne tik apie save "aš tai jau gyvūnus prižiūriu", bet ir apie kitus, kurie to nedaro, arba, kurie tiesiog šalia gyvena. ai, o tas pokštas apie registraciją tam Gedimino bute, man patiko, Gruodinuk :DD na, kažkas čia klausė, ką daryti, kai daugiau nei norma... atsakau: pas mus yra nuosavos trys. dvi sučipuotos ir registruotos. trečia ne, nes negalima į tą patį butą. tai wtf?? gal tam Gedimino pr. bute, kur Zuokas visiems siūlo, ją priregistruoti?:D o dėl to, kad netikrina niekas - trenktas kaimynas pamatys per langą 4 kates ant palangės tupinčias, paskųs ir atvažiuos. patikrinti. ateina tikrintojai kartu su jumis, uždususiu, iš darbo parbėgusiu, o katės ką tik padariusios didelį darbą į dėžę, smirda atsakančiai, prikapsčiusios kraiką per visą koridorių, dubenėliai tušti, miaukia uodegas iškėlusios, ir neduokdie, kuri nors dar su pažeista akele. priežiūra, nepriežiūra, bet 4. suskaičiuojam. dvi atimam. tai va, tikiuosi, kad taip nebus. bet įstatymai tą leidžia, ir man tai nepatinka... Fotai, nekartokit nežinia kieno sugalvoto "finto" su įstatyminio pagrindo imti rinkliavas už laikomus gyvūnus nebuvimu :) Pasižiūrėkite, prašau, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Jis galiojo iki šių metų sausio 1 d. (datos, kai įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, t.y. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo nauja redakcija), tebegalioja ir dabar. Štai nuoroda į įstatymo tekstą http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=402900 Savivaldybės turėjo ir tebeturi teisę nustatyti rinkliavą už daugiabučiuose namuose laikomus šunis ir kates. Tiesa, mano nuomone, nuostata yra diskriminacinė, nes taikoma kažkodėl tik daugiabučių gyventojams. Bet ji galioja. Man nesuvokiamas savivaldybių asociacijos sukeltas ažiotažas dėl šio dalyko. Dar keisčiau atrodo teiginiai, kad rinkliavai (mokesčiui, kaip mes čia vadinam) nėra įstatyminio pagrindo. jau dėl skaičiau bute ir savotiško nenormalumo, kaip rašo Myxsider, tikrai nesutinku, ir kad erdvės trūksta irgi nesutinku. Aišku, gal pasirodysiu ne visai normali, bet pas mane 2 kambarių 50 kv.m bute gyvena du prie vidutinio ūgio priskiriami šuneliai ir 5 įvairaus amžiaus katės (vieną praeitą savaitę padovanojau, buvo 6) Sąlygos lakstyti, ta prasme, erdvė, puikiausia, duodasi po visus kambarius, koridorių, virtuvę ir vargo nejaučia, vasarą dar atsidarys saulės vonios balkone:) Kievienas paglostytas, panešiotas ir t.t. Tai kam gali trukdyt tos katės, jei jų nei į lauką vedu, nei jos loja ir kaimynams trukdo, visiškas absurdas:( Labai gaila ,kad praktiškai nevyksta susitikimų tarp prieglaudų,bent miesto mastu ,galima būtų spręst ne vieną problemą.Bet čia tik drambliuko svajonės,bent kolkas.Visgi manau čipuot yra būtina,na o mokesčius hmm juk nėra įstatyminio pagrindo juos rinkt ,vadinas ir mokėt nėra pagrindo. Jei jau vystyti mintį, dėl ko nustatytas maksimalus laikomų gyvūnų skaičius, pritarčiau Gruodinukui. Taip labai paprasta kontroliuoti ir vertinti, yra pažeidimas ar ne. Suskaičiavai "galvas" ir viskas. Juk darant akcentą į gyvūno gerovę, derėtų atsižvelgti bent jau į būsto plotą. Viena yra, tarkim, trys gyvūnai 30 kv. metrų ploto bute, o kita, pvz., 120 kv. metrų ploto būste. Be dubenėlio su maistu, emocinio ryšio ir visų kitų gėrybių gyvūnams būtina ir erdvė. pritariu Foto mintims. ir Polio-mamai, nes, bent man, tai tas gyvūnų skaičiaus ribojimas irgi anokia naujiena. Dėl mokesčių sutinku visiškas absurdas.Turėtu būt vienkartinis mokestis pvz.kaip privačioj valdoj sumoki už čipą ir viskas.Sakot neliks globėjų,gal,bet liks tikri globėjai.ne tie ,kurie pralaiko gyvūną keletą metų pralaike ,pasikeitus aplinkybėm pareiškia,bet čia ne mano gyvūnas aš tik laikinai jį priglaudžiau ir tokių patikėkit dauguma.Judita jums paprastas pvz.sakot savo augintinių nečipuosit nes nesiruošiat jų išmest tikrai tikiu,bet štai baili Lėja ima ir pabėga nuo jūsų čia geri žmonės pamato lakstantį šuniuką jį priglaudžia ir veža iš kart į kitą miestą.Tai kad apie gyvūno grįžimą namo galima tik pasvajot.Kas liečia prieglaudų augintinius imamus laikinai globai,tokiems turėtu būt ypatingas dėmesys,nes praktiškai apie globėjus yra nežinoma nieko Gyvūnų, laikomų bute, skaičiaus atveju nepadės jokie raštai iš VšĮ. Skaičius yra baigtinis ir siejamas su laikymu, ne nuosavybe. Laikote daugiau nei du, vadinasi, pažeidžiate reikalavimą. Ir visai nesvarbu, kad, tarkim, nuosavas yra tik vienas, o kiti, pvz., du yra globotiniai. Beje, mane labiausiai stebina tai, kad šis ribojimas sutinkamas kaip didžiulė naujovė. Ir dėl jo koliojamas įstatymas. Pasidomėkite, pasigooglinkite - bute laikomų gyvūnų skaičius buvo ribojamas ir anksčiau, iki įsigaliojant įstatymui. Taigis, Myxsider... Tik bėda kai įstatymus kuria besmegeniai... o įstatymai tiem ir skirti, kurie be galvų yra ;)) Pamatytumėte,kai aš po darbo grįžtu namo,tada nereiktų kalbėti apie emocinį ryšį :))Tam žmogui galva ir duota,kad mąstytų,o ne augintų po 20 ar 30 kačių.. šiaip, gerovė nėra vien dubenėlio su maistu padavimas ir wc iškuopimas. o kur emocinis ryšys, bendravimas? su konkrečiu gyvūnu? ar toks dalykas geriau užtikrinamas,kai yra vienas ar keletas, ar kai jų yra belenkiek? be to, ar maža atvejų, kai bute 20-30 keturkojų laksto? žiūrėk, čia 5, čia jau 10, o nuo 15-to jau ir skaičius pametamas. o juk visi gi gerovės siekdami juos augina, kaupia, nepaisydami nieko. tad ta registacija ir yra prieš tokius atvejus. beje, neprisimenu atvejo, kad būtų tikrinama ar užpultas butas dėl 3 ar 5 tikrai tvarkingai laikomų gyvūnų. ir dar, kaip minėjau, globotiniai turėtų būti savo ruožtu kažkaip prieglaudos vardu registruojami, kad tada nebūtų nesusipratimų ir pan. bet čia tik mano vizija. Dėl gyvūnų gerovės nesutinku,kitas nesugeba ir vieno prižiūrėti.Prieš imdama gyvūnus prisiėmiau pilną atsakomybę ir jie tikrai badu nemiršta,geriau jau aš prasčiau valgau. Judita, aš jums 100% pritariu. aš esu už registraciją ir čipavimą, bet tikrai ne už tuos kvailus mokesčius reguliarius, neaišku už ką. Myxsider, na, nenormali aš, pripažįstu. O kaip suprantate gyvūno gerovės užtikrinimą? Tada apie globą nesvajokite.Nes paprastai,tie kurie priglaudžia ,patys jau augina šunį,ar katę.Dėl to gyvūnų skaičiaus bute visiška nesąmonė,nekalbu apie nesveikos psichikos žmones. tai vat, dėl tų dviejų gyvūnų politikos man irgi nepatinka. tačiau, pripažinkit, tie kas laiko 4-5 ir daugiau, na, visgi, savotiškai nėra normalu ;) gal čia mane ir daug kas užsipuls, bet šitiek gyvūnų laikant, tikrai neužtikrinama nei jų gerovė, nei kas. o jei tai tėra globotiniai, manau, turėtų būti kažkoks raštas iš prieglaudų ir pan, kad tai nėra nuosavas, kad tai globotinis. o dovanojant naujas savininkas turėtų užtikrinti,kad gyvūnas būtų sučipuotas. Myxsider, bet tokiu atveju, jeigu visi laikysis 2 gyvūnų bute politikos, tai galima bus tik pasvajoti apie globą. Prašymai padėti plūs, bet niekas nedrįs imti 3-io gyvūno į butą. O ką daryti tiems, kurie turi sakykim 3 kates? Dvi sučipuoti, o trečią lauk mesti, dovanoti arba mygdyti? Moku už savo katę,daug metų,tik nesuprantu dėl ko,ar už orą kuriuo kvėpuoja? įstatymuose tikrai daug spragų, bet reikia pradėti pirmiausia nuo savęs. nuo žmogaus sąmoningumo priklauso, ar jis čipuoja, sterilizuoja savo augintinį. juk buvo čia kažkada istorija apie kacą, kuris namo grįžo tik dėl, kad čipuotas buvo, nes šiaip net pats jo šeimininkas būtų neatpažinęs, nes toks visas suvargęs nuo ilgo valkatavimo gatvėje buvo, o i rastas tolėliau nuo namų. o kad bute n+1 gyvūnų laikyti negalima, tai juk irgi logiška. visai kas kita yra tie sumauti mokesčiai, kurie neaišku kur keliauja, bet tikrai ne į gyvūnų gerovę būna investuojami. Aš savų nečipuosiu niekada,nes nežadu išmesti į gatvę nei Lėjos,nei Barnio,apie senbūvius net nekalbu. Na registravimo sistema ,bent Kaune dar pusėtina. Veterinoriai aišku nelakstys tam yra kitos tarnybos.Tik va su tais veterinoriais tai bėda su kai kuriais. Tipo šunį sučipavo ,bet į jokią duomenų bazę duomenys nebūna suvesti.O jei atvirai paprasčiausia norima sunaikint dabar esamas duomenų bazes ir sukurt naują ,kurią valdytu žemės ūkio ministerija .Eilinį kartą nieko neinvestuot ir už tai gaut pelną mokesčių pavidalu. tai vat ką ir turėjau omenyje. Juk nelakstys veterinoriai paskui kiekvieną čipuotą kalę, ir netikrins- pasikergusi ji ar ne. Atsivedė ar ne šuniukų ,ir kur tuos šuniukus padėjo. Man tai šis įstatymas turi žiaaaaurai daug spragų. Čia kaip visada skubama parodyti kad kažkas daroma, gerai nepamąsčius apie tai, kaip tai padaryti. Lekia , kaip nuogi į dilgėles- svarbu, kad ,,paukščiukas,, patupdytas ataskaitose būtų. Daina čipavimui nėra amžiaus cenco :)Normalūs veislynai tuo pasirūpina. aš nekalbu apie daugintojus kurių deja labai daug vat man iškilo vienas klausimukas.O jei gyvūnas papuolė į gatvę būdamas jaunikliu? Na , paėmė 3mėn ir ištrenkė į gatvę. Juk vada galima laikyti iki 4 mėn. Kas tas vadas tikrins? O vat tas 3mėn ištrenktas paėmė ir išgyveno gatvėje 5 metus. Kaip tada nustatyti tą ,,atsakingą,, veisėją? Retas veikėjas,jei jis gyvūną sučipaves mes jį į gatvę.Šeimininko duomenys tai yra.Mano manymu jei pavyktų protingai suderint registraciją sterilizavimą ir mokesčius už gyvūnus,beglobių gyvūnų skačius ženkliai sumažėtu taip, nėra garantijos, bet kai po penkerių metų atsiranda kažkur valkatėlė gatvvėje, radęs čipą, gali atsekti jo exšeimininką, ir jis turėtų atsakyti už gyvūno padarymą beglobiu. na ir su čipu niekad nežinosi 100 proc., jei jo kas nepatikrins dėl čipo. o patikrinęs nebūtinai turi pranešti. nėra 100 proc. garantijos šitoje veikloje - niekada... galų gale, neišgyvensi už visus šimtus gyvūnėlių jų gyvenimo, nepabūsi už šeimininką kiekvienam, prie kurio prisiriši... turi juos paleisti ir pasitikėti. nors čia, aišku, ne į temą pafilosofavimas:} manau, kad prieglaudoms visų gyvūnų čipavimas ir sterilizavimas turėtų būti siekiamybė. nes taip kartais visiškai neaišku būna kai kurių gyvūnų likimų. ypač,kai mažus padovanoji, tai neaišku,kur jis vėliau atsiduria, po kokių 5 metų,kai patys prieglaudos savanoriai jo vis vien jau ir nebeatpažįsta. | Angel
(2013-03-18)
(foto)
|
:) Ramybė žmonės, nei kas eina, nei kas skaičiuoja, net bausti nėra kam, nes nėra už ką...taisyklės tai negalioja :) Tai man patvirtino Vilniaus mieste mokesčius administruojanti bendrovė...Va tik už ką aš moku man kyla klausimas...? Ir svarbiausia, kad visi gi rėkė, kad taisyklės galioja, o jos spasirodo negalioja, o kad mokesčius renka, tai va žiūrėkit... http://www.manogyvunai.lt/index.php?158917896 O kaip tada su laikina globa? Prieglaudos bankrutuos galutinai visus bečipuodamos, o žmonės, kuriems globotinis viršytų leistiną limitą, net ir norėdami negalės padėti. Ir šiaip laikina globa taps "misija neįmanoma", niekas priklydėlių nebeglaus, jei gyvūnas jokiai GG organizacijai nepriklauso, kuri mokesčius už jį mokėtų. tai ir buvo tikslas - kad nereiktų įrodinėti, kad buvo "nepriežiūros faktas". čia gi paprasčiau, suskaičiuoji ir bac, jau Pifas ir čia. Du ne du, bet kad bobulencija bute "negelbėtų" 50 kačių, saugiklio reiktų. Labai jau tas reikalas populiarėja... Tik vargu, ar tai nebūtų kova su vėjo malūnais. Juk lengviau nubausti žmogų, bute auginantį keturis išpuoselėtus augintinius :((. su tuo gyvūnų skaičium tai jie užknisa. pasitvirtinkit, kad vaikų vienam bute galima tik du turėti, nes daugiau tai landynė ir triukšmo daug. Komentarus gali palikti tik prisijungę lankytojai.
|
|
