D Ė M E S I O! ŽMONĖS, KURIE AUKOJOTE SUŽALOTAM SPANIELIUI, ATSILIEPKITE. Žinoma, reaguoti ir komentuoti gali visi, kurie stebėjo ir sekė šį įvykį. Praėjo beveik mėnuo, kai pas mus pateko automobilio partrenktas spanielis. Tai nutiko kovo 08 d., šeštadienį, apie vidurdienį. Išsamesnę informaciją apie tai, kaip pas mus pateko „spanielė“ Pipas, galite paskaityti spustelėję nuorodą pirmajame komentare arba nuorodą http://www.mazeikiugyvunai.lt/lt/news/view/id/42436.

Įvertinę visą susiklosčiusią situaciją ir aplinkybes, pasitarę tarpusavyje ir su juristais, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.41 ir 4.61 straipsniais, Gyvūnų laikymo Mažeikių rajono gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis, nusprendėme spanielio nebegrąžinti buvusiai šeimininkei ir kreiptis į atitinkamas institucijas, kad buvusi šuns šeimininkė būtų nubausta už šuns nepriežiūrą. Priimtas sprendimas, paremtas štai tokiomis priežastimis ir aplinkybėmis.

Spanielio šeimininkė į Gyvūnų globos draugiją atvyko jau kitą dieną, t. y. kovo 09 d., po nelaimingo įvykio. Dar pokalbio prieš jos atvykimą metu ji paklausė: „O gal reikia užmigdyti šunelį, gal jam labai skauda?“ Klausimas, žinoma, nedaro jokios įtakos. Jį paminėjome tik dėl bendrosios informacijos. Kadangi atsirado šeimininkė, vadinas, galima ruošti dokumentus jo perdavimui. Kadangi šuo buvo sužalotas ir jam buvo skirtas veterinaro gydymas, šuns perdavimas būtų vykęs pirmadienį pas veterinarą, kad šeimininkas susimokėtų už veterinaro paslaugas ir išklausytų tolimesnius nurodymus, ką ir kaip toliau reikės daryti su savo augintiniu. Jei perskaitėte pirminę informaciją, supratote, kad šuns sužalojimai buvo labai rimti ir veterinaro priežiūra jam būtina.

Atvykusi į draugiją šeimininkė, deja, pasiskundė, kad pinigų neturinti ir negalės sumokėti už spanielio gydymą, nes turi negalią ir per mėnesį gaunanti vos 220 Lt. Dievagojosi, kad spanielis pabėgo pirmą kartą. Ji negalės vežti pas veterinarą ir jo gydyti. Tuo metu mes tik tiek žinojome apie spanielio šeimininkę. Pasakėme, kad pasiliekame šunelį, jį gydysime ir dėl jo likimo spręsime, kai išgis. Šeimininkė sutiko, nes ji paprasčiausiai tam neturinti pinigų.

Vėliau paaiškėjo ir kitos aplinkybės, kurios patvirtino, kad šeimininkė yra itin neatsakingas žmogus, nesugebantis tinkamai pasirūpinti savo augintiniu, nuolat pažeidinėja gyvūnų laikymo taisykles ir meluojantis. Vien mūsų tinklalapyje užfiksuoti du įvykiai su liudininkais, kurie raštiškai patvirtins tai, kad šuo Mažeikių mieste lakstydavo be priežiūros vienas pats. Trečią kartą, kuris užfiksuotas pas mus, įvyko nelaimė ir šunį partrenkė automobilis. Visi trys fiksuoti įvykiai įvyko per du mėnesius. Vadinasi, šeimininkė nuolat palikdavo savo augintinį be priežiūros ir nesilaikydavo griežto reikalavimo vedžioti augintinį pririštą pasaitėliu. Kad paleisdavo augintinį, patvirtino pati šeimininkė telefonu. Laikinoji globėja ir kiti liudininkai, pas kuriuos buvo prisiglaudęs spanielis, patvirtino, kad šuo neišmokytas net elementarios higienos. Savo reikalus atlikdavo tiesiog namuose. Vadinasi, šeimininkė netinkamai rūpinosi savo augintiniu, nes laikinosios globėjos pastangomis ir kantrybe šuo per mėnesį išmoko savo gamtinius reikalus atlikti lauke.

Įvertinę naujai sužinotas aplinkybes, buvo nuspręsta spanielį šeimininkei grąžinti tik su sąlyga, kad ji susimokės už veterinaro suteiktą gydymą, kaip ir yra įprasta, kai atsiranda gyvūno šeimininkas. Šiuo atveju, kad šeimininkė žinotų, kiek kainuoja neatsakingas elgesys su gyvūnų ir elementarių gyvūno laikymo taisyklių pažeidimai. Deja, šeimininkė sureagavo absoliučiai neadekvačiai. Mus užsipuolė, kad spanielio gydymui žmonės suaukojo pinigus ir kad ji dėl to neketinanti nieko mokėti. Paaiškinimai, kad žmonės aukojo Mažeikių gyvūnų globos draugijai (į banko sąskaitą), kuri pasirūpintų gyvūno sveikata, jei neatsirastų šeimininkai, ir dovanotų naujiems gyvūno norintiems šeimininkams, nedavė naudos. Pinigai yra spanielio ir taškas. Gerai, kad nepaprašė jų išgryninti ir įduoti jai, kad galėtų gydyti pati šunį. Labai garsiai ir viešai norime informuoti (ir tikrai žinome, kad mums pritars kiekvienas žmogus, paaukojęs nors kelis litus spanielio gydymui), kad pinigai aukojami draugijai. Jei atsiranda šeimininkas, jis privalo už gydymą susimokėti pats. Ypač šiuo atveju. Neatsakingus žmones ir gyvūnų šeimininkus valstybė bando paprotinti baudomis. Už neatsakingus poelgius dažnai nukenčia žmogaus kišenė. Šuo buvo sužalotas dėl šeimininkės kaltės, nes ji netinkamai jį prižiūrėjo.

Vakar bandėme susisiekti su šuns šeimininke ir informuoti apie sprendimą. Deja, pokalbis buvo nekoks. Vėliau šeimininkė, kuri nepaiso net elementaraus mandagumo normų, atsiuntė štai tokią SMS:

„Nemeluok, kad skambinai, kiekvienas tlf rodo praleistus jei kada nebuvo jo šalia. Prieš paimant gydyt jau tada reikėjo pasakyt, kad atsiimsiu tik susimokėjusi. Moku pati leisti vaistus ir šunims, už jam paaukotus pinigus būčiau pagydžiusi kaip, kad ir jūs. Jam paaukojo, bet jo lėšas likusias nuo gydymo, sau į kišenę įsikišot, juk veltui nedirba niekas“ (kalba netaisyta)

Aš, Jurgita, kuri būtent padėjo šiam šuneliui, atsakingai pareiškiu: šuns šeimininkei skambinau pasikalbėti dar savaitgalį, šeštadienį, 2014 m. kovo 29 d. Mano išmaniajame telefone užfiksuotas laikas – 09.27 val. Tą gali patvirtinti ir išklotinė, kurią galima bus išimti, reikalui esant. Mes jo neėmėme gydyti, mes gelbėjome šuns gyvybę, nes šeštadienį prie "Norfos" prekybos centro šeimininkų nesimatė nė kvapo. Jokių pinigų niekas nebuvo suaukojęs. Vežiau aš asmeniškai savo automobiliu, savo degalais, švaistydama savo nuosavą laiką. Man už tai niekas nemoka ir niekada nemokėjo. Visa tai darau iš savo lėšų. Šuneliui buvo suteikta pagalba būtent iš draugijos lėšų. Prašymą ir šeimininkų paiešką rašiau aš, savais pirštais, savo kompiuteriu, švaistydama savo laiką. Man už tai niekas nemoka. Ir jūs drįstate dar šitaip chamiškai teigti, kad žmonės suaukojo pinigus jums? Jei ne aš ir mano pastangos, jūsų šuo apskritai būtų nugaišęs. Gėdos turėtumėte. Kadangi jūs pinigų neturėjote net tolimesniam gydymui, šuo buvo paliktas stebėti ir toliau gydyti. Draugija tuo metu apskritai nežinojo, ar bus paaukota pinigų. Ar įsikišome likusius pinigus į kišenę, mat veltui niekas nedirba? Gal tamsta ir būtumėte susikišusi svetimus pinigus į savo kišenę. Deja, turime jus nuvilti. Visi į banką suaukoti pinigai ir lieka banke. Draugija taiko tokią politiką: niekada negryninti pinigų, o atsiskaityti per banką arba banko kortele pagal pateiktą sąskaitą. Ir maistas, ir kraikas, ir vaistai, ir gydymas, ir kiti reikalingi draugijai rakandai išskirtinai perkami pagal sąskaitas atsiskaitant per banką, todėl viską galime patvirtinti sąskaitomis. Jei nuo kurio nors gyvūno lieka suaukotų pinigų, jie išskirtinai panaudojami kitiems gyvūnams gelbėti. Ir tiesa, nejau tamstą stebina, kad savanoriaujama be jokio užmokesčio, t. y. veltui. Čia jūs nedirbtumėte veltui, o va aš jūsų šunų gelbėjau ne veltui, o atvirkščiai patyriau išlaidų, tai yra naudodama savo asmenines lėšas ir laiką. Jums, ponia, turi būti ŽVĖRIŠKAI GĖDA.

Dar šiandien apsvarstysime galimybę šiai poniai suteikti 14 dienų apsisprendimo laikotarpį. Jei per tą laikotarpį nesutarsime, kada jūs atsiimate šunį ir susimokate už gydymą bei šuns išlaikymą (veterinaras pateiks gydymo sąskaitą, o draugija pateiks šuns išlaikymo sąskaitą), oficialiai bus paskelbta, kad šuo yra bešeimininkis ir po 14 dienų bus dovanojamas. Taip pat draugija šiandien pat kreipiasi į atitinkamą tarnybą dėl šios ponios nubaudimo už neatsakingą elgesį ir gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus (tam turime ir įrodymų, ir užtektinai liudininkų, kurie paliudys). Visa informacija poniai bus pateikta raštu, jei kartais dukra neperskaitytų jai šios informacijos.

Taigi, norime pasiteirauti tiesiog žmonių, kurie aukojo pinigus spanielio gydymui, ir kurie stebėjo šį įvykį, ar mes, Mažeikių gyvūnų globos draugija, pasielgėme teisingai? Ir kokia yra kitų draugijų, gyvūnų prieglaudų ir gelbėjančių organizacijų patirtis šiuo klausimu? Ar daug būna tokių neatsakingų, bet labai „naglų“ šeimininkų?