Sveiki. Norėčiau papasakoti gan liūdną istoriją apie benamę kaimo katę ir niekam nereikalingas jos atžalas. Aš pati esu iš Kauno ir retkarčiais vasarom nuvažiuoju pailsėti į sodybą kaime.Praėjusią vasarą į mano sodybą užklydo katė,kurią aš praminiau Pūke-dėl jos pūkuoto kailiuko.Kartu su savimi ji atsivedė ir penkis mielus kačiukus.Negalėjau palikti jų likimo valiai - pripirkau įvairaus maisto ir vaistukų nuo kirminų,nes vienas buvo stipriai nusividuriavęs.Rūpinausi tol,kol buvau kaime. Man išvažiavus jie liko vieni, be priežiūros.Rudenėjant parsivežiau juos namo į Kauną,tikėjausi išdalintižmonėm-rasti patikimus šeimininkus,kad tik jiems nereiktų kankintis žiemą be maisto ir šilumos.Tačiau mano motina buvo stipriai nusiteikusi prieš šią mano geradarystę.Kačiukai atsidūrė Nuare.Aš buvau šokiruota grįžusi namo neradus savo mažylių,skambinausi po įvairias prieglaudas,kol pagaliau juos radau (mama nesugebėjo man pasakyti,kur dingo kačiukai, vyliausi, kad jie bent gyvi).Šį kartą man padėjo tėtis ir parvežė juos iš tos įstaigos,bet namuose pasilikti jų negalėjau dėl mamos,teko vykti į kaimą ir su skaudančia širdim juos palikti ten.Rudeniui bepasibaigiant atvykus į kaimą radau sušalusius kačiukų kūnelius.Galiu bent guosti save,kad vieną iš jų pavyko išgelbėti - jis atsidūrė draugo namuose.Gera žiūrėti kaip jis džiaugiasi gyvenimu, bet kartu skaudu prisiminti paskutinį kartą, kai mačiau likusius keturis mažylius, deja, nebegyvus.Šią istoriją aš. pasakoju ne be reikalo.Vėl vasara, vėl aš kaime ir vėl ta pati katė Pūkė atklydo pas mane...pirmą ką aš pamačiau, tai stiklainis ant jos galvos.Nesigilinau kaip jis ten atsirado,ar ji pati įlindo (kas mažai tikėtina, nes. tuomet turėjo sugebėti ir išlįsti), ar kas užmovė. Bet tai galėjo padaryti tik visiškai bejausmis antžmogis.Ačiū Dievui stiklainis buvo išdaužtu kampu (gal katė pati jį pradaužė?) taip ji bent galėjo kvėpuoti, tačiau valgyti-ne. Iš pernai atvalgydintos katės liko skeletas, negana to, nuėmus stiklainį ji, vargšė, pradėjo gimdyti. Taigi, po visų kančių katei ir siaubų man, dabar vėl esu toje pačioje aklavietėje kaip ir pernai. Ką daryti su keturiais žaismingais laukinukais? Kaime be rūpesčio palikti juos man širdis neleidžia, nenoriu žiemai artėjant rasti tokį patį vaizdą kaip pernai. Jis iki šiol dar stovi man akyse. Galų gale, mamą irgi sąžinė užgraužė dėl anų katinukų likimo - šiemet ji pati pasiūlė pasilikti du, o Pūkę sterilizuoti, jei kitiems rasiu namus.Dėl šios priežasties jums ir rašau. Svajoju rasti dviems mažyliams rūpestingus ir mylinčius šeimininkus.Kačiukams kolkas tik 2 mėnesiai ir katė juos dar maitina, bet kai šiek tiek paaugs, viliuosi, kad jų jau lauks šilti namučiai. Mažyliai labai žaismingi, tikra palaima stebėti juos žaidžiančius, namučių ieško juodas velniukas ir baltas su raina nugaryte kačiukas,kuris labai ramaus būdo ir lengvai pratinasi prie žmogaus,tiesa lyčių dar nesugebėjau atskirti, bet tikiuosi atsiras žmonių, kuriems tai neturės didžiulio skirtumo. Kolkas kačiukai dar bailūs ir dienas leidžia lauke, kol vasara ir šilta, jiems niekas negręsia, o rudenėjant užpuola ligos ir badas,nes motina katė neprigaudo tiek maisto,o ir tas maistas prastos kokybės - užnuodytos pelės ar žiurkės. Labai prašau jūsų pasidalinti su žmonėmis mano istorija,nes šių mažų stebuklėlių likimas visiškai neaiškus.Gal kažkam suvirpins širdį mintis,kad gali išgelbėti gyvybę...tiesa,būsimiems šeimininkams reiktų išmokyti kačiukus gyventi namuose,juos visapusiškai globoti,nes aš tiesiog neturiu lėšų viena mediciniškai pasirūpinti visais 4 mažyliais. Žmonės, labai prašau jūsų supratimo ir žmogiškumo, kad gėriu reikia dalintis net ir su pačiais mažiausiais, bei pasirūpinti tais, kurie patys to negali padaryti.Laukiu stebuklo ir iš anksto dėkoju už pagalbą. Ačiū.

Laura Daukšaitė. Kreiptis: 865245600 ir el. paštu: laura.dauksaite@hotmail.com Jums bus atlyginta už jūsų gerumą.