Aš iš karto jaučiu pareigą atsiprašyti už emociją, kurią tikriausiai sukels šio siaubingai nuskriausto katinėlio vaizdas. Norėčiau jo nerodyti, bet nerodyti negaliu, nes jis yra, ir jis negimė toks. Jį tokiu pavertė žmonės, nusprendę, kad tame rajone jų jau per daug..

Aš prašau neskaityti šio teksto žmonių, kurie jau dabar piktinasi, keikdami mus dėl tokių gyvūnų gelbėjimo, nes jiems šioje situacijoje tai atrodo ne gelbėjimas, o kankinimas ir teisingiausias kelias, anot jų, - eutanazija. Neskaitykit, nes Jūs jam nepadėsit, o savo energiją išliesite tuščiam pykčiui.

Turbūt visiems yra tekę girdėti apie klišus brakonierius, kurie pašauna gyvūną ir palieka jį blaškytis klaikioj agonijoj, kartais dienų dienas, kol nusibaigia iš skausmo. Tik kad čia pasitaikė ne brakonierius, o eksperimentinis nuodytojas, sumanęs žiauriai pažaisti su negalinčiu apsiginti. Šis tragiškos būklės katinėlis buvo rastas N. Vilnioje šalia turgelio. Apžiūrėję veterinarai padarė išvadas, jog tai ne ligos pasekmė, ne avarijos, o nuožmaus ir beširdiško kankinimo, bandant nuodyti ir svaiginti neaiškiomis medžiagomis. Jis rastas prieš tris dienas: visas kruvinas, aptekęs pūliais, iki mėsų „išarta“ burnyte, nejaučiantis liežuviuko galo. Kodėl jis neeutanazuotas? Banaliai pasikartosiu - nesame dievai, kad spręstume, kam gyventi, o kam ne, todėl jei yra nors menkiausias vilties žiburėlis išgelbėti, mes stveriamės jo ir kovojam kartu iki galo. Šiandien trečia diena, kai katinėliui statomos lašelinės ir leidžiami vaistai, jo temperatūra normali, atliktas kraujo tyrimas rodo didelę anemiją, bendri rodikliai blogi, bet ne beviltiški. Patys suprantame, kad riba tarp įsivaizduojamo gelbėjimo ir kankinimo gali būti labai plonytė, todėl prieš darydami sprendimus, visada atsiklausiame veterinarų nuomonės, ar yra bent menkiausia tikimybė šio katinyčio sveikatos pagerėjimui. Šiuo atveju yra, todėl ir renkamės bandyti, juolab, kad katinėliui ne blogėja, ir pasipriešinimas vaistų leidimui šiandien buvo didesnis nei pirmąją dieną, o tai teikia vilčių, jog ir bendra savijauta geresnė.

Mes nežinome, ar jis išgyvens, bet žinome, kad jis kovoja. Kaip galime jo nepalaikyti? Kaip galime pasiduoti pirmiau, negu jis?

Prašome tų, kas visgi perskaitė tekstą iki galo, palaikyti mus gelbstint jį. Labai sunku matyti jį tokį. Ir sunku žinoti, kad žmogus, kuris sąmoningai jį žudė, šiandien turbūt sėdi šiltai prie televizoriaus ir galbūt geria arbatą, o jo auka springsta savo krauju.

Jei galite prisidėti prie šio katinėlio „reanimacijos“, būsime Jums labai dėkingi! Paaukoti galite į „Naminukų“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydami „Gyvenk, katinėli!“:

VšĮ „Naminukai“
Kodas: 302712405 
A/S: LT 55 7300 0101 3031 2940 (Swedbank) 

Emigrantai irgi turi galimybę daryti gerus darbus, tam turime PayPal sąskaitą:
https://www.paypal.com/cgi-bin/webscr?cmd=_s-xclick&hosted_button_id=CABVSA6HNQBQA