Apsikrovę savo darbais, gyvūnais, nesibaigiančiom skolom ir nesiliaujančiais skambučiais su pagalbos prašymais, vakar, jau po vet. klinikos uždarymo, sprendėme ką daryti su juodu 3 savaičių katuliuku kai į kliniką įžengė visiškai pasimetęs vyras... Su savimi turėjo ir dežutę, tad nereikėjo net spėlioti su kokia bėda atėjo... naujagimiai. .. 4 šuniukai. Ir jo istorija panaši į visas kitas, tačiau šį kartą nekaip prasidėjusi turėjo teigiamą posūkį.

Trumpai apie t...ai, kas įvyko: vyras pamatė, kaip netoli jo sklypo esančiuose laukuose kažkas kasa žemę, kažką deda, dar pašokinėjo... vyras nustebo, bet neatkreipė dėmesio. Ir būtų šios istorijos pabaiga, jeigu staiga neišgirstų cypsėjimo. Nusprendė patikrinti ir pamatė, kaip juda žemė! Vyras neliko abejingas, iškasė 4 mažus, sušalusius, nuo mamytės atimtus šuniukus, kuriuos ir atnešė į kliniką. Ką daryti? Kur juos dėti?

Tačiau visgi šį kartą neabejotinai pasisekė. Vyras sutiko pagloboti mažiukus ir net juos dirbtinai maitinti! Tikimės visa širdimi, kad jam pavyks! Nupirkome pienuko, davėme ir šildyklę, pasiūlėme visokeriopą pagalbą kol mažiukai augs ir žinoma kai ateis laikas juos dovanoti. Naujiena šviežia, nuotraukų kol kas neturime, bet artimiausiu laiku papildysime. Ieškome mamos šiems mažiukams, bent savaitei, žinoma globos - galite paimti vieną, du ar visus - savaitei ar dviem. Šuniukai gavo šansą į gyvenimą, dabar nuo mūsų visų priklauso kaip jiems seksis toliau. Padėkime jiems kartu, mes tikrai galim! 

PAPILDYTA:

Štai ir nuotraukos! :) Šuniukai išgyveno. Bet jie visai visai mažiukai, jiems reikia mamos.... Gal turite maitinančią kalytę? O gal galite suteikti laikinus namus bent vienam iš jų ir tinkamai prižiūrėti? Pasidalinkime - vienas žmogus savaitėlę ar kelias dienas, kitas - trečias, ir patys nepastebėsime kaip išauginsime šiuo vaikus! O ten jau ir namų ieškosime.

Atnaujinta 2015.06.24

Nenorėjome ir negalėjome rašyti apie tai, kaip sekėsi penktadienį... Ieškojome priežasčių nesijungti ir nerašyti to, ko niekas iš mūsų nenori išgirsti.... deja, penktadienį mums teko atsisveikinti su vienu šuneliu (juoduku), ne pačiu mažiausiu ir silpniausiu, bet suteikti jam viltį gyventi, matyti kaip jis auga, kaip visi prie jo prisiriša, kaip jo broliai smagiai laksto laukuose, o jis.. o Jis negali pajudėti! Net mums tai atrodė žiauru. Daug istorijų yra apie invalidukus, tuos, kurie sugeba gyventi su viena akim ar išvis be jų, trikojukus ir kitaip sužalotus augintinius. Bet šį kartą sunelį sužalojo gamta - jam neišsivystė tinkamai abi priekinės kojos. Net be rentgeno matėsi, kad kairės kojytės beveik nėra - ji auga nuo alkūnės, dėl to ji daug trumpesnė, šunelis jos visai nevaldo, kitos kojytės irgi nemina, išsivystė tik 3 piršteliai, ji kreiva, jau atsirado atviros kraujuojančios žaizdos. Pasitarę su gydytojais priėmėm sprendimą nebekankinti mažuliuko ir nelaukti tos dienos, kuomet jau suaugęs šuo nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo. Pasakyti, kad gaila - tai nieko nepasakyti. Verkėm kartu - šunelis, globėjai ir ML. Ir beprasmiškos atrodo visos pastangos, kai dar šiltas miegantis kamuoliukas tavo delne nebeatmerks akių, bet po liūdesio akimirkų sugrįžta supratimas, kad mūsų reikia dar likusiems, kad tik mes galime jais pasirūpinti ir suteikti smagią šunišką vaikystę.

Liko trys šuneliai. Vienas jų kol kas irgi silpnas, mažai valgo, tačiau viliamės, kad išsikapstys. Papildomai nupirkome pieno, dar vieną buteliuką, imunitetą skatinančius papildus, kad mažuliukai sparčiau augtų. Didelis ačiū globėjams, kurie labai atsakingai globoja šuniukus ir suteikia jiems tiek daug šilumos ir meilės!

Likome skolingi už procedūras ir vaistus. Labai prašome paramos ir palaikymo. Ačiū.

NELIKITE ABEJINGI.

860882128 arba vaicekauskaite.laura@gmail.com