Jolka (Utenos prieglauda) (2011-09-17)

Ei, Lina!Kas cia per asmens kulto propagavimas?! Taip negalima - jokis cia mano nuopelnas, nei as ieskojau per kaimus tu seimininku nei ka-patys susirado, o kai pakliuna i rupestingu seimininku rankas tai bais smagu, bet juk tikriausiai buna visaip..negi visus suziuresi...

Linari (2011-09-17)

Jolka- didelių, gražių šunukų dovanojimo specialistė. Kiek žinau atvažiavusių pas Tave, Jolanta, tiek visi gavo naujus, gerus namus. Ir kas svarbiausia- kad gerus namus randa tie, kurie grindoje buvo pasmerkti ir kurių gyvybė kabėjo ant trumpo, apdeginto plauko... Jolka, tu šaunuolė!

Jolka (Utenos prieglauda) (2011-09-17)

Boltas pradeda gyvenima savo nuolatiniuose namuose

IndreJ (2011-09-15)

vaje, jau vien tokio aprašymo užtenka, kad šunį įsimylėtum iki ausų...

RasaM (2011-09-15)

Įkeliu Linari, kuri vežė Boltą į Uteną, laiškelį, ji jį ką tik aplankė, pabendravo, paskaitykit, kokios geros emocijos ją užliejo, Ačiū tau Linari labai, labai už šį milžiną. Įkėliau ir dvi LLinari padarytas nuotraukytes Utenoje: "norejau papasakoti apie buvusi grindos milzina 547- Bolta. Siandien buvau jo aplankyti. Isejom pasivaikscioti. ir vel sirdis kraujuoja, kad negaliu jam pasiulyti savo namu. Kaip gera, kai tokiu gabaritu suo- toks, ramus, subtilus, sakyciau dzentelmenas :) Kur vedziau, ten ramiai ejo kartu. Jokio kvailo tampymosi, jokios agresijos. Tiesiog eina ir tiek. Karta netycia uzmyniau jam ant priekines letenos (tikrai skaudziai :(. O jis tik sustojo, paziurejo i mane, pakele letenele, palaike pakelta ir viskas... eime toliau.... Kai neatlaikius jo gerumo ir viltingo zvilgsnio pradedavau glostyti galvyte, snukuti, jis is malonumo uzmerkdavo savo juodas nuostabias akis. Kai nebeglostydavau- apziodavo ranka savo dideliais nasrais- bet taip svelniai, subtiliai, atrode, kad dantys jo- aksominiai, svelnus :) Na tai taip ir vaiksciojom- pasiglostinedami, pasiglaustydami. Kai grizom prie prieglaudos varteliu, krumuose tupejo kate, kurios iskart nepastebejau. Supratau tik is Bolto reakcijos- jis ismeige zvilgsni i tuos krumus, bet ne ketindamas pulti, o atvirksciai- lyg issigandes, kad nepultu jo.Tada prisiglaude kaip vaikas man prie koju... Ir kaip nemyleti tokio gero dickio?

Nesvetima (2011-09-10)

Va čia tai naujiena,va čia tai džiaugsmas,pagaliau ištrūko,pagaliau sulaukė :)Ačiū.

Jolka (Utenos prieglauda) (2011-09-10)

Naujas ...Bolto:) skelbimas: http://www.gyvunugloba.lt/lt/adoption/g.37355

Linari (2011-09-10)

Labai laukiu is Jolantos naujojo skelbimo apie marmuriuko dovanojima. Nezinau, koki varda jam suteiks Jolanta, as vadinau ji keliones metu Dickiu. Nors grizus pagalvojau, kad jam labai tiktu vardas Mazylis, nes Dickis jis tik pagal gabaritus. O viduje- svelnutis, kudikiskos sielos Mazylis, norintis buti su savo tikruoju zmogumi ir atiduoti save visa visa. RasaM jau pacitavo, as tik pasikartosiu- grindos gardas nera ta vieta, kurioje galima daryti isvada, kad suo yra piktas. Kazkas komentaruose labai gerai pasake, kad grinda- lyg kreivu veidrodziu karalyste. Ir jei kas Mazyli prisimena kaip dideli, pikta ir tinkama tik sargavimui- tai galiu 100 proc.pasakyti, kad tai- kreivo veidrodzio atspindys. Nebijociau leisti net savo vaiku prie sio nuostabaus marmurinio kurinio. Kad tik greiciau jis rastu nuolatine savo seima!!!

Virgau (2011-09-10) (foto)

eilini karta apsiverkiau:) ACIU!!!

RasaM (2011-09-10)

Po keturių su puse mėnesio, pagaliau marmuriukas 547 - laisvas!. Šiandien 09.10 8.30 val iš grindos teritorijos pajudėjo Utenos link vagonėlių kablukas, kurį vairavo ir į naują gyvenimą marmuriuką vežė Linari. Ačiū tau Linari labai, labai, kad laisvą dieną, vietoje to, kad pailsėtum po darbo svaitės, skyriai 547 išgelbėjimui. Dar labai noriu padėkoti penktai kojai, nes jie užleido vietelę (ten turėjo vykti 5 kojos šunelis) Utenos prieglaudėlėje.Ir žinoma neišpasakytai didelis ačiū Utenos komandai, kuri eilinė kartą tiesia pagalbos ranką į mirtininkų sąrašus patekusiems grindinukams. Marmuriuko išgelbėjimas- pats geriausias trijų miestų gerųjų prieglaudėlių susiklausymo ir nuostabaus bendradarbiavimo, siekiant vieno tikslo, pavyzdys. Linari pati papasakos įspūdžius, kurie užliejo ją šį rytą, bet svarbiausia telefonu pasakyta frazė man jau, kai marmuriukas lakstė Utenos žolėje, buvo: "dar kartą įsitikinau, kad apie šunelių charakterius negalima spręsti jiems sėdint grindos narve". Manau tuo viskas pasakyta. Vėl įvyko tas pats, kas ir su baisiuoju 590 vilku, ir su 519 kalyte piktuke, kurie irgi važiavo į Uteną. Baisiai drąskęsis iki akių paraudonavimo grindoje, marmuriukas kelionės metu ir Utenoje buvo ramus, geras ir netgi bailokas. Sėkmės tau, "didelis, mielas ir švelnus žvėrie" . Labai ačiū Linari (Vilnius), Nenis (Kaunas), Jolka (Utena). Ačiū, kad jūs esate ir kad padovanojote pasmerkajam naują gyvenimą.

Helix (2011-09-09)

jau ilgai jis ten, kad jam tik pasisektų... :(

Nesvetima (2011-09-08)

Taip ilgai jis laukia savo žmogaus..:(

Dinka (2011-08-26)

jau 4 men.... :(

Rozocka (2011-08-25)

Yra ir šitas šunelis, vis dar laukia. Kartai kai praeini pro jo narvą, tai jis puola loti, kartais tiesiog žiūri į tave. Manau šunelis nori laisvės, vis laukia kada galės ištrukti iš grindos. :((((

Pekinka (2011-08-12)

Gražuoli, tavo nuotraukytės iškeliavo šiandien gal kokiems 50 adresatų, išsilaikyk per išeigines, bandysim toliau, o gal kas gali per išeigines pasiuntinėti el.laiškus į girininkijas ir eiguvas. Atsiverskite http://www.gmu.lt. Dešinėje bus visos miškų urėdijos. Po to atsiversite atskirai kiekvieną ir rasite kontaktus. Pabandykite. Ačiū.

Siera (2011-06-22) (foto)

kažin kur tas baltas didelis kudločius, kurį matem aš, Cherry ir Skaja kaip atidavė į Grindą? Taip ir nesimato jo skelbimo.

Rozocka (2011-06-06)

Yra ir šitas šunelis ir taip laukia.

Rozocka (2011-05-02)

Tikras vyras, labai rimtas, bet labai geras. Draugiškas šunelis.