Gerasis taksas Džekas ieško namų arba laikinų globėjų! Šiuo metu jis turi laikinus globėjus, tačiau jų savi augintiniai labai nepatenkinti naujoku ir jį skriaudžia. Taip skriaudžia, kad net dantuką nulaužė.. Po vizito pas veterinarą paaiškėjo, jog dėl prastos priežiūros ir mitybos Džeko dantukai labai silpni, jam trūksta kalcio ir vitaminų. Džekas taip pat greičiausiai serga epilepsija, tačiau tai tikrai nėra baisi liga ir su ja galima kuo puikiausiai gyventi. Gali būti, jog traukuliai pasireiškia ir nuo kalcio trūkumo.

Pasak globėjų, Džekas - super švelnaus charakterio, didžiausias malonumas jam yra būti šalia žmogaus. Labai labai norėtųsi surasti jam namus, kur pagaliau Džekas būtų vienintelis ir mylimas, kur pagaliau galėtų pajusti, kas yra tikras mylimo takso gyvenimas. Jis tikrai to nusipelnė!

---
Visa Džeko istorija, papasakota Orintos, žemiau:

Vakar, vėlai vakare, su savo mylima kalyte lankiausi pas Jakovą vet. klinikoje.. Įbėga susinervinusi pagyvenusi moteris. Skubiai pasirašė reikiamą blanką ir nekantriai laukė, kada pagaliau.. Bet visą informaciją lėtai ir neskubant turėjo suvesti klinikos administratorė. Į ramiai užduodamus klausimus buvo atsakoma labai greitai, piktai ir tyliai. Bet aš išgirdau. Netrukus į kliniką įžengs su gyvenimu atsisveikinti 6 metų grynaveislis ilgaplaukis taksas.
Taksiuko klinikoj dar buvo nematyti. Nutariau pakalbėti su moterimi. Situacija tokia:
Prieš šešerius metus jos sūnus ir marti įsigijo taksiuką su dokumentais. Netrukus sūnus susirgo (turi psichikos sutrikimų) ir šuneliui prasidėjo pragaras – fizinis, psichologinis smurtas. Nėra kur jo laikyti. O ir dar – Džekui kartojasi epilepsijos priepuoliai. Kai paklausiau, kas nustatė šią ligą – paaiškino, jog pas gydytoją Džekas nesilankė.
Su moterim pavyko pasikalbėti gana ramiai. Paaiškinau, kad viską supratau (nėra sąlygų šuns laikymui), auginti Džeko toliau neprašau, bet paprašiau leisti jam suteikti šansą – pabandyti rasti jam per kelias dienas lgobėją/šeiminiką. Atrodė, kad sutarėme: moteris apsisprendė, kad Džekas kelias dienas pas ją pagyvens ir mirtį atidėsim kelioms dienoms. Susikeitėme telefonų numeriais.
Lėkiau su savo kalyte į procedūras. Priėjo administratorė ir paprašė, kad kai tik galėsiu, sugrįžčiau į laukiamąjį. Supratau, kad atvažiavo Džekas.. Sėdėjo beašarojanti marti. Rankoje laikė pavadėlį-grandinėlę, o pavadėliu žemyn – išvydau ir Džeką. Neklydau, šuo atrodo labai gražus, draugiškas ir sveikas . Žinoma, drebėjo galinės kojytės, kai tik pasigirsdavo pakeltas tonas..
Su marčia buvo sunku susitarti. Ji nesikreipė į jokias prieglaudas, nes „šuniui bus stresas“. Stovėjau ir maldavau, kad Džeko nežudytų bent kelias dienas. Jau ir anyta, su kuria buvom sutarusios, pakeitė poziciją. Pokalbis vyko apie valandą. Niekas nė vienai dienai Džeko nepalaikys! Man buvo paaiškinta, kad „žmogus ligonis, nieko su juo nesutarsi, šuo nukentės, nėra jo kur dėti.“ O marti aiškiai išdėstė, jog turinti pasirinkti: arba žmogų, arba šunį.
Išmaldavau Džeko mirtį atidėti iki šiandien vakaro. Rytoj ryt jis vėl važiuos automobiliu.. Antyta prisipažįsta, kad ne „epilepsijos priepoliai“ migdymo priežastis.
Pažadėjau Džekui padarti viską. Palaižė jis man veidą ir turėjome atsisveikinti. O kažkada šis šunelis laimėjo pirmąją vietą parodoje.. Pagyriau mažiuką, ir jie išėjo.

Su epilepsija šunys gali gyventi visavertį ir ilgą gyvenimą. Pritaikius tinkamą gydymą ir pašalinus streso faktoriuis gyvenimo trukmė nesumažėja."


Skambinkite globėjai 8 686 57749 arba Orintai 868369502;861558898.