|
|
|
|
|
|
| Aprašymas: |
Jai galėtų būti apie 5 metukus. O iš namų išmesta pragyveno kone ketverius metus. Per tą laiką daug blogo teko patirti, per daug tokiai jaunutei katytei. Glaustis tekdavo po automobiliais, ant laiptinės stogelio, statybose.
Gyvenimas gatvėje išmokė, kad priešų yra daugiau nei draugų. Bet pajutusi meilę, ji tampa pasitikinčia katyte, leidžiasi glostoma ir pamurkia atsidėkodama už tokį retą jos gyvenime dalyką - gerumą. Tik štai būti ant rankų Rainutė ne itin nori, tiesiog atkenčia tai. Labai nemėgsta kitų gyvūnėlių, juk tai konkurentai dėl kąsnio. Ji puikiai jaučiasi kambariuose, žino kokia lovos paskirtis, nešoka ant stalų ar užuolaidų; žodžiu, viduje elgiasi nepriekaištingai. Bet taip pat ji puikiai jaustųsi, turėdama galimybę išeiti į kiemą, gyvendama pas žmones, kurie netrokšta niurkomos katytės. Beje, jai patinka žaisti, gainiojantis žemės grumstelius, lapus ir pan., ji labai judri ir žaisminga.
Katytė sterilizuota, tad bėdų su kūdikėliais nebebūtų.
Jonava, 864292870, segtuvas@inbox.lt
|
| Bruožai: |
žaismingas, tinka gyventi lauke, tinka gyventi tik namuose, draugiškas |
| Gyvūno vardas: |
Rainutė |
| Gyvūno rūšis: |
katė |
| Gyvūnų skaičius: |
1 |
| Veislė: |
Mišrūnas |
| Lytis: |
patelė |
| Lytinis aktyvumas: |
atlikta kastracija/ sterilizacija |
| Amžius: |
4-8 metai |
| Kailio tipas: |
trumpaplaukis |
| Spalva: |
raina |
| Vietovė: |
Lietuva, Jonavos raj., Jonava |
| Skelbimą įdėjo: |
IlonaKolit |
|
|
Skelbimo numeris: 39123
Sukurta: 2011-10-31
| atnaujinta: 2014-07-22
| išimta: 2014-07-22
Peržiūrėjimų skaičius: 66085
Buvęs gyvūno statusas: Dovanojamas gyvūnas
|
Komentarai RNUSIA kažkokia keista pasidariusi.Trejus metus mačiau ją gyvenančią tik lauke. Teko jai žiemą leisti atviroje vietoje - ant daugiabučio laiptinės stogelio, geriausi nameliai buvo statybinių blokų krūva. Tik vėliau mums pavyko susiorganizuoti apartamentus rūsyje, tad lauko aplinka jai turėtų būti artima ir sava. Bet dabar neina ji laukan, tik kiek paslampinėja su šeimininke kartu ir atgal į vidų. O kiemas didelis, aptvertas. Tai ir svajojom, kad ji, kone tik lauko sąlygomis gyvenusi, turėtų saugų kiemelį. Bet ji visai nenori grynu oru džiaugtis :( RNUSIA niekam neperdavinėja linkėjimų, turi savo kambarį (buvusį žiemos sodą ar kažkas panašaus), jau eina į lauką (su šeimininke), išalkusi nuveda šeimininkę prie šaldytuvo. Ir kategoriškai atsisako laikyti save buvusia benamiuke... Žodžiu, išpuiko, išįžūlėjo, o kraupiausia, kad svoris nekrenta. paziurejau filmuka,grazuole galetu pretenduot i naujos sporto sakos pradininkes:))) RNUSIA arba dabar jau Brisė gyvena gerai. Pagaliau iškėlė letenas pro durų slenkstį ir truputį permetė žvilgsniu kiemą. Yra vilties, kad vasarą pagaliau ras savyje jėgų išeiti ir pavaikštinėti po kiemą ir pievą. Paniškai bijo nematyti šeimininkų - turi žinoti kur kiekvienas iš jų yra. Jei vieną palydėjusi, kito neranda ten kur palikusi, ima klykti (dėkui diev, kad jos balsas ne toks ir skardus). Kategoriškai nemiega guolyje ir dideliam šeimininko pykčiui miega lovoje su juo. Visumoje šeimininkas jos nenorėjo, tačiau ji jį persekioja neatstodama. Teko vieną naktį nakvoti Rnusiai vienai namuose, tai visą laiką nelietė maistuko, šeimininkas vėl pyksta - negali išvažiuoti iš namų nakčiai. Beje, nebeprotestuoja nešiojama ant rankų, o štai svorio tai taip ir nenumetė :( RNUSIĄ bėda ištiko. Šeimininkė pastebėjo, kad ji kažkaip ne visai taip liežuviuką kaišioja. Apžiūrėjo, pasirodo, kad vienas dantukas lūžęs. Pabandė jį paklibinti, bet dantukas nepasidavė. O Rnusia kantriai gulėjo aukštelninka ir kentė šią procedūrą. Teko keliauti pas veterinarus. Katulė labai išsigando bokso, juk ji tą daiktą pažįsta. Gydykloje elgėsi pavyzdingai, dar kartelį atkentėjo procedūras (dantuko išrovimą, akmenų pašalinimą). Galiu tik įsivaizduoti, kaip dvigubai padidėjo jos ir taip pelėdiškos akytės :) Beje, yra ir dar vienas blogas dalykas - priaugo svorio. Kadangi Rnusia ką tik po dantų operacijos šeimininkai paslėpė sausiukus ir dabar jai teks gyventi "ant dietos"... kumpinės mėsos... Oi, mergaitės, negaliu patarinėti nei apie purkštuvą, nei apie garsų riktelėjimą ant katės, nes tie žmonės daugiau man nebepasakos, kaip jiems sekasi. Nežinau, tiesiog jie taip nedarys ir neįsiklausys į tokius patarimus. Gal todėl Rnusia ir ėmė taip įžūliauti, kad jos nedrausmina. Toji katė be galo nuovoki ir labai moka atidžiai įsistebėti į žmones, greitai susivokia kas-kaip-kur. Žodžiu, niekas ten nei bars, nei purkš, nei muš. | Edda
(Gyvunugloba.lt)
(2014-08-08)
|
Ai, man irgi netrukdo. Tik maniskiams uztenka gerai riktelet - nulipa, nereikia nei purkstuko. O siaip dazniausiai ryzas atsigula prie lekstes ir sekioja ranka, kuri keliauja marsrutu "burna - lekste" ir ryja isivaizduojama kasni ;-). Viena karta tik teko siek tiek paraudonuoti, kai prie sveciu Spirgis lyg niekur nieko uzsiropste ant stalo. Mhm... Teko suvaidinti, kad viskas netycia ir siaip lipti neleidziam ;-)) man tai nesiaubas :D tiek to, tegu guli :D jei kuris įmerkia uodegą į lėkštę, ištraukiu, patraukiu ir valgau toliau :D turbūt tektų purkšti ir nukėlinėti visą rytą, nebūtų kada nei valgyti, nei susiruošt į darbą, jei pradėčiau tuo užsiiminėti :D :D aišku, kai yra vienas, yra kiek kitaip turbūt... jau beveik nebepamenu.... nors savo lepūnei beveik viską leidau kai mazgė buvo.. tikrai taip, purkštukas geriausias dalykas:) As nesislepdama su purkstuvu purksdavau ir jau metai kokie kaip saviskes ant stalo nemaciau :)) tik mano niekada ir nelipdavo siaip ant stalo pagulet :) Pasakykite, kad papurkstu vandeniu is svirksto kai tik lipa ant stalo ir tegul nieko nesako, kad nesuprastu, kad tai daro jie, nes lips kada jie nematys. Poros kartu papurksti uzteks ir tvarka :) Kiti purkstuvai netinka, nes garstas isduos kieno rankos tai daro. O svirkstas turi buti visad po ranka, tik reik nulauzti adata kad nesuzeisti. Lankytojas pašalino komentarą Ne, neveja. Porą kartų gražiai nukėlė, bet ji vis tiek savo daro, neklauso. Tai daugiau su ja ir nebesiterlioja, taip ir guli kiek nori. Siaubas! Iš jūsų parašymo suprantu, kad Rainusės šeimininkai neveja jos nuo stalo. :)) Oi, mergaitės... Aš taip jaudinuosi, kad ji (ar bet kuris kitas padovanotas) neprisidirbtų, kad tik gražiai ir kultūringai elgtųsi. O ir Rnusė niekada stalais nelaipiodavo. Jos šeimininkai senyvi žmonės, labai tokie tvarkingi ir prižiūrintys savo aplinką, net tas virtuvinis stalas staltiese uždengtas. O ta kumetė (Rnusia) štai kaip ėmė elgtis. Žmonės ten nei kantrybės neturi jos auklėti, nei noro su ja aiškintis - tai ta ir guli vos ne lėkštėn uodegą įdrėbusi. Tik nepaklausiau kur ji dabar miega, nes kol šeimininkė gulėjo ligoninėj, Rnusia atėjo miegoti į jos vietą šalia šeimininko. O jis visai mano Rnusės nenorėjo, tai ji ėmėsi jį persekioti po namus, lyg erzindama. Tai kurį laiką taip ir šlitinėjo abu - jis pirma, Rnusia paskui. Jis susinervuodavo ir išeidavo kieman, ten ji neina. Vajei, vajei! IlonaKolit, reikia džiaugtis, kad Rainusė žmonėms leidžia valgyti, o ne pati sau visą maistą pasiima. :))) Ilona, ar gi tai blogos naujienos? Ką veikti lauke, jei ten karščiau, negu ant virtuvės stalo... RNUSĖ tapo tikra karaliene, o visi kiti šeimos nariai (kalba eina apie dvikojus) tik aptarnaujantis personalas. Reikia džiaugtis kad Jūsų padovanota katytė sugebėjo šeimininkus pastatyti į vietą... O jei rimtai, tokie dalykai labai greitai atpratinami, kai mano koks nors globotinis lipa ten kur nereikia, tai šnypšiu (taip kaip daro katės), kol pats nenulipa, kelis kartus pakartoji, problema išsisprendžia, o jei neklauso tai dar apsjaudau, net veterinarės taip daro. Pas mus būna panašiai, tik tai elgiasi mažyliai globotiniai.Po dešimt kartų reikia nuimti ir sakyti ,kad negalima:))Nieko jie nedaro, bet tik duok nors ant stalo kampo pagulėti.Tiesa lipa, tik tada kai aš namie esu, prie kitų nelipa:))Jei šeimininkai leidžia,tai tegu pasilepina mergina:)) Iš RNUSĖS namų ne itin kokios naujienos. Ji vis dar kategoriškai neina į kiemą. Nors tokie karščiai, galėtų kur pagulėti tarp gėlių, atvėsti - ne, neina. Bet ne tai yra blogoji žinia. Bloga žinia ta, kad ji ėmėsi drybsoti ant virtuvinio stalo. Kartą šeimininkė ją nukėlė, kitą kartą nukėlė. Bet kiek gi galima, ji sunkoka ir anaiptol nedžiūgauja nukeliama. Tai dabar padėtis tokia, kad ta gyvastis išsidrėbusi ant stalo guli, o žmonės prie to stalo susėdę valgo. Kažkoks absurdas... ALINA, labai tikėkite, stenkitės iš visų jėgų neprarasti to tikėjimo. Rnusiai namų ieškojau trejus metus (be dviejų mėnesių)... | Alinakiu
(Lesė)
(Gyvunugloba.lt)
(2014-07-22)
(foto)
|
Net issiziojau, kokia panasi ji i mano Mamuka :) Labai noreciau ir jai namuciu... | Usnė
(Būk mano draugas)
(2014-07-22)
(foto)
|
Super naujiena!!! :))) labai labai džiugu :) Gražių, ilgų ir laimingų Brisei meų naujuose namuose! :) Va kokia gera žinia:))) Sveikinu! Laimės visiems - ir šeimininkei, ir Jums, Ilona, ir Rnusiai! RNUSĖS paslaptį, manau, jau galiu atskleisti. Dabar jos vardas... hmm... Brisė. Buvo dvejonių ar jai pavyks, nes būsimas šeimininkas nė į rankas jos imti nenorėjo, o ir su šuneliu reikėjo susigyventi. Dėl pastarosios užduoties buvau tikra - Rnusia susitvarkys, nes kieme turėjo draugę kalytę Diną. O štai šeimininkas... Kai šeimininkę paguldė į ligoninę, Rnusia atėjo miegoti pas jį į lovą. Tad ir su šeimininku mano gudragalvė susidorojo. Ji jau žino, kas tas yra - šaldytuvas, prieina ir pradeda garsiai murkti-burgzti. Katulė labai judri, mėgsta siautėti, tai sportuoja šuoliuodama laiptais nuo pirmo iki trečio aukšto ir vėl atgal (tai trijų aukštų nuosavas namas). Turi Rnusia ir aptvertą kiemą, bet kažkodėl nė už ką neina laukan. Tikriausiai per tiek metų ji to lauko tiek atsiragavo, kad vietoj betono ar purvinos žolės renkasi guoliuką ir parketą. Beje, išmoko iš šunelio tarnauti, tik jai reikia viena letenėle į sieną atsiremti. Tad tuose namuose į komandą "tarnauk" reaguoja dviese - šuo ir katė. | Daiva_B
(Gyvūnų globos namai „Faustas“)
(2014-05-01)
|
Dievuliau kiek jau laiko kaba sitas skelbimukas -( ir tokio nuostabaus snukucio savininke -:( RNUSĖS vis dar nepaėmė. Kažkaip kirba mintis, kad jau ir nebepaims. Eilinį kartą išduota katytė. Gaila jos, išsigandusi ko nors ji mauna į kambarius, jau priprato, kad namuose ramu ir saugu. Tačiau mano mažieji jos bijo. Pilkutis dar-dar, o štai Ryžulka išeina iš namų kelioms valandoms, parbėga, Rnusia ją užveja, tai toji ir vėl skuodžia kur akys mato. Įtampa tiek kieme tarp mano katinyno, tiek namuose. RNUSIA vis dar benamė. Nesuprantu, kodėl šeimininkė jos nebepasiima. Man jau darosi per sunku tiesiogine (fizine) prasme :( Rainutė labai labai miela:) Tikrai, tik prasideda vasara, o jau baisu dėl lauke esančių, kad gi bus ir vėl ruduo ir žiema:( O kaip norisi pasidžiaugti. Atnaujinau RNUSĖS nuotraukėles. Suprantu, kad ji toli, oi, kaip toli gražu ne gražuolė, bet man ji tokia sava ir miela. Suprantu ir tai, kad tikrai per mėnesį nerasiu jai prieglobsčio. Bet artėja vasara, tai kaip nors per vargus išgyvensime, tik štai ateis ir ruoduo, ir žiema. RNUSIA dar porą dienų pabus benamiuke, tada mėnesiui grįž į namus. O vėliau - gegužės pabaigoje - ji vėl taps bename jau visam likusiam savo gyvenimui... Sudėtinga palaikyti santarvę ir toleranciją kieme tarp savų pastovių globotinių (Pilkutis skriaudžia Ryžulką, Rnusia skriaudžia visus, Ryžulka suisterikuoja ir išeina iš namų) ir užklystančių laukinukų (Beuodegis pjauna visus iš eilės, Mėlius ir Liūdesiukas vaikšto leisgyviai, Slapukė stengiasi išnykti ir ko gero nusižudytų jei sugebėtų, vienintelę Baltarurę Beuodegis myli, naujoko jaunutėlio dryžuotojo padėties šioje košeje dar neperpratau). Uch... RNUSIOS naujienos prastos. Tiksliau, visai blogos... Pasidėjus vasaros atostogoms ji nebeteks prieglobsčio visam laikui. Labai liūdna. Ji jau buvo vėl pripratusi prie namų aplinkos. Kai paėmiau ją ant rankų katulė rodė savo nepasitenkinimą ir urzgaliojo ant manęs. Nebenori ji to kiemo benamiško gyvenimo, ji atprato. Laikiau pampuškėlę rankose ir jaučiau, kaip drebuliukai purto jos kūnelį. Vasarą kaip nors išgyvensim, bet ateis žiema. RNUSIA, siauruose sluoksniuose labiau žinoma kaip FROSKA, šiandien vėl taps benamiuke. Maždaug savaitei, kol mokykloms velykinės atostogos ir šeimininkė išvažiuoja. Paruošiau jai vietelę, atkroviau šlamštą, įkūriau dar dvi miego vieteles. Laukiu pasirodant didžiaakės pelėdžiukės. Ir aš tikėjausi, kad šeimininkė sugebės jos figūrą pataisyti. Tiesa, ji šiek tiek paliesėjusi, bet dar turi daug "vidinių resursų". Sprendžiant iš nuotraukėlių ir katytės kompleksijos - Rainutė viskuo patenkinta :) RAINUSĖS nuotraukėles dar kartelį pakeičiau. Keistas jos statusas, kaip ir turi namučius, bet kartais katulei tenka "atostogauti" kieme. RAINUSIA jau kieme. Kiek nustebusi ir atsargoka, bet neišsigandusi. Apsižvalgiusi, prisismalsavusi, pabėgiojo ir buvo patalpinta saugiai ant aukšto. Vėsoka jai ten bus iš šiltų namų papuolus, bet bent jau ramu. Nieko, tiek išgyvenom, išgyvensim ir toliau. RAINUSIĄ jau rytoj paleis kieman. O aš maniau, kad padovanojusi Špulką galėsiu kiek pasisaugoti... Ryte eisiu vėl ruošti naujų guolių. Skaudu, liūdna, labai... Iki sausio 2-3 dienos Rainusia vėl bus benamė katė. RAINUSIA... Ji taip pati pasirinko. Kai sutikau Rainutę, ji buvo atsargi, besisauganti žmonių kiemo katytė. Bet su laiku ji savo atsargumą prarado. Pasiimti ją ant rankų galėjo bet kas gražiai ją pakalbinęs... Labai prašau pakelkyte skelbimuką.Ačiū Rainutei dieta neprošal būtų,o tai dabar ir žaisti pritingi, gulėdama ridinėja kamuoliuką ;) Beje, Rainute turi labai stiprų ir energingą priešą, kurio prisibijo. Taip, taip, mano kiemelio vadas ir tvarkdarys kovingoji Rainutė bijo. Ir tai naujokas Plunksnius Pilsutskis. Tas pienburnis vos išėjęs į kiemelį puola dairytis, kam čia kudlas pavelėti. Galbūt jis tik žaisti norėtų, bet mano visa šutvė jį pamatę išsilaksto, lyg nuplikyti. Rainutė vis nepamiršta kaip smagu yra žaisti. :) RAINUTĖS pirmą nuotrauką pakeičiau ir įkėliau filmuką, kaip ji moka žaisti su kamuoliuku. Šauni katulė, jau nebe tokia pikta, netgi savo vaikius mažiau vaiko, vis dažniau murkdama leidžia pakasyti jai paausį. Ir karts nuo karto pabando įsibrauti į miegamąjį ir pamiegoti lovoje. Tai greičiau jau man su katinais, nes mama savo žalumynų neatiduos :D Ilona, kurkit naujieną dėl skubios globos Jums su katinais, arba ieškokit globos mamos žalumynams. :)) Naujokėlė ant aukšto (Bėdžiaus, Sagutės ir Polės su Cija vietoje), miega. Ten paskutiniu metu gyveno Pilkutis su Ryžulka, o dienomis snausdavo ir Rainutė, nes atšilus orams ten visada atidaryta ir mano kieminokai galėdavo visą dieną vaikščioti pirmyn- atgal kada užsimanę ir kuris užsimanė. Kadangi jų namučiai dabar užimti, mažieji miegos apačioje, tarp mano mamos žalumynų. NeduokDiev, jei nors vienas daigiūkštis nukeips - eisim velniop iš kiemelio visi urmu: naujokė, mažieji su Raine ir aš. IEŠKAUSI NAMŲ GLOBOS: sau ir keturiems katinams- SKUBIAI! Rainutė ėmėsi ginti savo teritoriją. :) O kur dabar naujokėlė? RAINUTĖ šiandien vos negavo lazdų. Tiesiogine prasme. Kažkokiu mistiniu būdu mūsų kiemelyje atsirado jaunutėlė katytė, visiška naminukė, o Rainutei tai visai nepriimtina. Kaip ji puolė pjauti mažylę! Dievulėliau! Man teko pasiimti pagalį ir jo pagalba stumti Rainusę nuo išsigandusios ir prie žemės prigludusios našlaitukės. Šiai katei puikiai tinka bruožas "sargi". RAINUTĖ visą dieną bėginėjo po mūsų kiemelį, gulinėjo ant betoninių plytelių, vartaliojosi šlapioje žemėje. Vikriai ir su dideliu noru žaismingai gainiojosi savo vaikelius, karstėsi po obelis. Linksma, sveika ir kuo puikiausiai nusiteikusi katytė. Kad jus žinotumėt, kaip gera stebėti ramią, jaukiai vidur kiemo įsitaisiusią kieminukę - ji jaučiasi saugi ir visiškai laiminga. RAINUTĖS visas nuotraukėles atnaujinau. Kaip ji skuodė mane pamačiusi. Prilėkė prie tvoros plyšio, o jis sniegu užverstas, metėsi link vartelių ir pralindusi pro virbus atbėgo. Šauni katulė ir labai judri bei žvitri turint omenyje jos obuoliūkišką figūrą. jie mus supranta, mes jų, deja , nelabai. Tai kas gi viršesnis gamtoje? Tai nuostabu ,mažas vaikelis su įgimta liga ir didžiulis protingas šuo,pilnas meilės ... Lankytojas pašalino komentarą Lankytojas pašalino komentarą RAINUTĖ atprato užsibūti mūsų kiemelyje. Daugiau laiko leidžia daugiabučio kieme ar vaikščiodama su senute. Labai norėčiau kada juodvi nufotografuoti ar nufilmuoti. Abi apvalainos-apvalainos ir eina lėtutėliai, vis stabteldamos. O Rainusėlė atbėga pas mus, užvalgo, kiek pasisukinėja ir vėl tipena savais reikalais. Bet didesnę dalį laiko ji vistik praleidžia savo apartamentuose - rūsyje. Močiutė jai priklojusi kailinukų, tad katulei ten užtenka šilumos. O svarbiausia - saugu ir ramu. Katulei ten patinka. Kasdien prie rūsio ji laukia močiutės, kad eitų pietauti ir popiečio miegučio. Pasiilgau jos pustų žandukų ir pelėdiškų akyčių. RAINUSĖ per šį mėnesį mūsų kiemelyje buvo labai mažai. Manęs nebuvo, tad niekas jai neskyrė dėmesio. Tiesiog duodavo užvalgyti, jei ateidavo ir viskas, nežaisdavo su ja. Vargšė katulė ko gero pasijuto atstumta ir kone visą laiką leido daugiabučio kieme. Bet močiutė įleisdavo ją į rūsį, tai Rainutė tikrai nebuvo nuskriausta. Mane pamačiusi ji puolė bėgti artyn, atsitrenkė į tvoros tinklelį, slystelėjusi ant leduko, staigiai pašoko ir pralindo pro tvorą. Bet aš jau sėdėjau mašinoje, o išlipti nebeturėjau sveikatos. Tad paprašiau, kad Rainutei paduotų daug sausiukų ir šilto vandenuko daržinėje. Ten sausa ir nevėjuota, ji mėgsta ten valgyti. Pasiilgau jos išpustų baltų žandukų ir pelėdžiūkiškų akelių. | O.V.
(Rainiukas)
(2013-02-03)
|
Užjaučiu, Ilona. Gali būti, kad jam buvo vidinis kraujavimas dėl ligų. Taip jau ya: tokia dalia tų, kurie lauke glaudžiasi:( Rašau prie RAINUSĖS skelbimo, nes tas katinėlis - Juodbaltis - net neturėjo savo skelbimuko. Aš ir vėl nesugebėjau padėti. Tai jau ketvirta mirtis ant mano sąžinės. Šįryt vargšelį rado tarp malkų ant jam skirto čiužinuko, ten, kur jis trumpą laiką jautėsi nors krislelį saugus. Tolėliau buvo keletas dėmių kraujo, daug kraujo, bet pats Juodbaltis nekruvinas. Tad nežinau, kodėl jis mirė, ar užgęso dėl ilgalaikių ligų ir šalčio, ar vis tik sužalotas. Kraujų nesimatė ir prie jo guolio, tad linkstu manyti, kad susipjovė kiti katuliai. Paskutiniu metu kiemelyje daug naujokų. Sunku, nepavyksta rišliai sudėlioti ir surašyti minčių... Radau RAINUSĖLĖS rudeninę nuotraukėlę. Įkėliau pirmuoju numeriu. Pelėdžiukiška toji Rainutė, visada išplėstomis, lyg nustebusiomis, lyg įtemptai ir nepatikliai stebinčiomis akytėmis. Vaikas ji dar. Labai mėgsta siautulingai lakstyti ir vis pasidairo, su kuo čia palaksčius, ką pagainiojus. Nežinau, kodėl. Gal pajuto krislelį saugumo ir stengiasi atsigriebti už vaikystės baimes. Gal sotesnis maistukas ir ramus šiltas guoliukas rūsyje leidžia jai saldžiai iki soties pailsėti. O gal tiesiog pasijunta tokia laiminga, kiek laiminga gali būti niekam nereikalinga benamė, kai jos niekas nemuša. RAINUSIUKA šiomis dienomis taip pat kuo daugiau stengiasi būti patalpoje. Vis stebėdama bando nusėlinti iki sofos ir įsikūrti. Tik štai išsiduoda greitai - neatlaiko nervukai ir puola savo mažuosius šnypšdama. Ech, netikusi mamytė iš Rainutės, lyg pamotė būtų. Beje, beklaidžiodama internete aptikau nuottrauką katinėlio, neįtikėtinai panašaus į mano kieminuką Mėlynuką, jį tik išmaudyti ir pašukuoti reikėtų, net pamaniau, gal sklebimas apie dingusį katulį: http://www.thegrey.pl/index_pliki/image466.jpg RAINUTĖ atsirado. Buvo įlindusi į kitą rūsį. Tikriausiai šaltukas stipriai uodegą pakuteno, kad nulėkė, kur nevalia. Bent dėl jos džiugu. O dėl Juodbalčio dar kartą susimąsčiau apie migdymą. Jis vos laikosi, kūnelis deba, kvėpavimas sunkus, ir tos išsekusios, tiesiog gęstančios akytės su kruvinomis ašarėlėmis kampučiuose. Kas iš to kvailo lakstymo su karštu vandeniu... Pamiršau paminėti mūsų kiemelio dar vieną bėdą - naujokę: didelį ryžą balta krūtinėle katulį. Geriau neapžiūrėjau, nes lauke jau sutemo, o jis tupėjo po balkonu. Žodžiu, esu nevilty ir nebeturiu jėgų įveikti šitą košmarą. RAINUSĖS kieme šiandien vienos nelaimės. Pati Rainutė apie pietus kažkur dingo, visą dieną taip ir nepasirodė, nors visą laiką laukdavo prie rūsio durų, kad galėtų eiti pavalgyti ir miegoti. Ji iki šiol taip ir nepasirodė, alkana ir sušalusi... Tai dar ne visos Rainutės kiemo nelaimės. Kažkas buvo užpuolęs Juodbaltį. Radau apdraskytą jo būveinę, išverstą maisto induką ir tris lašelius kraujo. Patį katulį radau tik pusiaudienį kitame kieme, net prisimerkusį nuo šalčio. Pasikviečiau, valgyti į savo vietelę atėjo, bet miegui nepasiliko. Gal nakčiai vistik grįž. Ir tai dar ne viskas. Beieškodama Rainutės, gretimame kieme atradau kimiai klykiantį rainą katulį, ilgai kalbintas priėjo, mielai leidosi glostomas. Nusinešiau jį į savo kiemelį, parodžiau maistuką ir šiltą vandenį; greta yra dvi būdelės, vienoje miegodavo Juodbaltis, o kita tikriausiai laisva. Palikau jį valgantį. Jis naminukas, bet NIEKO pasiūlyti jam negaliu, VISIŠKAI NIEKO. Nežinau, ką rasiu rytoj. Nepajėgiu, jau pavargau... Lankytojas pašalino komentarą Wiwi, labai taikliai pastebėjote. Tik kaip prisiversti ir jų nemaitinti, kai jie šitaip moka priversti savo žvilgsniu, savo riksmais ir iškeltomis uodegomis rodoma kryptimi link tuščių lėkštučių. Ech, kad Rainusiai šį video parodžius... Lankytojas pašalino komentarą | Edda
(Gyvunugloba.lt)
(2012-12-13)
|
Cekava Zose;-) Fainuole! | Edda
(Gyvunugloba.lt)
(2012-12-13)
|
Taip taip, jie visada alkani. Mano kiemo siamas eda tris kartus per diena, o kai griztu is darbo, randu jau ant suoliuko laukianti ir vos ne alpstanti "is bado" ;-)) Būtent: kas per keiksmažodžiai - dietos ir pan. Varo moterėlė keliais frontais, ir pas mane ateina valgyti kartu su vaikiais, ir pas močiutę, kurios rūsyje gyvena, eina valgyti. O močiutė tai nepagaili, paduoda maistuko. O ir aš negaliu neduoti, kai tiedu valgo, o ji sėdi šalia ir žiūri tomis pelėdiškomis akimis. | Irene
(Lesė)
(Gyvunugloba.lt)
(2012-12-13)
|
Na ka Jus, ziemai kaip tik reikia tokiu riebaliniu atsargu:). Rainute tikra grazuole! Lankytojas pašalino komentarą pončkute:)o jau snukelio grazumelis,taip ir norisi pabuciuot:) | Edda
(Gyvunugloba.lt)
(2012-12-13)
|
Colomba, nesikeik :-)) RAINUSKA kraupiai stora! Pasižiūrėjau metų senumo nuotraukas - pusė katės, kas yra dabar. Tai kažkoks košmaras! Pakeičiau ir 3-ą nuotrauką, kurioje matosi, kaip ji baisiai atrodo. | Edda
(Gyvunugloba.lt)
(2012-12-13)
|
:-)) Jau cia tai tikrai nepatikesiu, kad zieminis kailis kaltas :D Rainutė... kaip čia taktiškiau išsireiškus... išplatėjo neblogai prieš žiemą. :))) Pakeičiau ir 2-ą RAINUSIUKO nuotrauką iš po šiandienos sniegelio džiaugsmo. NORA, o manasis ryžasis kanda... Dangau gailestingas, kaip jis kanda, mane gelbėja storos kelnės ir kojinės :( Teks Jums vėl ant krašto ar lovos kojūgaly:)) Nebekanda? Atsimenu, kad Micius labai kandžiodavosi. Bendravardis taip nedaro... Nebent truputį į nosį krimsteli... Ačiū iš visos širdies už tokį nuoširdų dėmesį mano rūpestukams ir tokį šiltą palaikymą :) O ryžieji snaudžia, kad jį kur... ir BŪTINAI per patį lovos vidurį, ir BŪTINAI išsiskėtariojus į visas keturias puses :( Nu ir prijuokinot:) Taigi mylime Jūsų katinėlius ir nepamirštame turbūt visi šios svetainės lankytojai. Taigi, ryžieji, matau, nesnaudžia... Ačiū, Nora. Na, neverta aš tokių pagyrimų, ne tiek jau padarau, ne tiek sugebu. Yra žmonių, kurie tikrai šventai save atiduoda. Ajai linkėjimus perduosiu artimiausiu laiškučiu. Ji, kaip nebūtų stebėtina ir nepriimtina laukinei katei, miega su šeimininkais po kaldra, pasprukti laukan noro nerodo. Auksinukas, kiek pasakojo, jau išdrasėjo ir išeina pasivaikštinėti į kiemelį (ten yra tokia galimybė), tik štai ėmė ir atsivedė namo draugelį - katinėlį (benamį), tai šeimininkams teko ir jį priglausti. Mano nuosavas Micius ir toliau sėkmingai parazituoja mano lovoje, skausmingai dejuodamas į menkiausius mano bandymus atsigulti miegui. Jau tris naktis prasikankinau, panašu, kad ir ši naktelė bus tokia pati :( O kita kieminukų gvardija kuo kategoriškiausiai atsisako dovanotis: Rainė išeina rūsyn miegoti, Ryžulka dingsta iš kiemo, o Pilkutis tampa visiškai nusugaunamu laukinuku, tad norėtojams visai neturiu, ką parodyti. Tik skėsčioju rankomis ir pasakoju, kiek jie švelnūs ir meilūs. Tikriausiai itin kvailai atrodau :D O kaip Auksinukas naujuose namuose, ar gaunat naujų žinių? Ar aš jau praleidžiu naujienas... Ir Micius, kurio vardą pasisavinom... Dabartinė katinų kompanija vargu ar norėtų iš Jūsų iškeliauti... Gerai įsitaisė:) Jūs pati nuostabi, ir Jūsų katinėliai taip pat... Linkėjimai Ajai... Į mūsų kiemelį atkeliavo žiema. RAINUTĖ kiek pasidžiaugė pirmojo sniego purumu, bet nusprendė, kad geriau palūkėti prie durų, kol pavyks įsmukti vidun. Pirmų snaigių sutiktuvių proga pakeičiau 1-ąją nuotrauką. RNUSIUKĖ gyvena visai neblogai, kaip benamiukė. Rytais jau laukia manęs prie vartelių. Pusryčiauti įprato įeiti į namelio vidų, tad nekantriai laukia, kol rakinu duris. Tik štai santykiai su vaikeliais vis dar koviniai. Niekaip neišaušta taikos saulė mūsų lūšnelėje. Tad prasilenkimai tarpdury būna įtempti: Rainusė skuodžia vidun, o mažieji laukan. Todėl pravertoje zonoje susidaro spūstis- nė vienas nenori pasitraukti ir stengiasi kuo saugiau prabėgti išvengiant susitikimo. Kol Rainė įsitaiko po stalu laukdama maisto, iš lauko grįžta mažieji ir prasideda visuotinis garsinis reikalavimas NIAM-NIAM-NIAM įvairiomis tonacijomis ir to žodžio variacijomis. Man tai įtemptos minutės, vos spėju mėtyti žuvytes, mėsgaliukus, sausiukus, o Pilkutis tol nevalgo, kol nepaimamas ant rankų ir neišmyluojamas. Taip ir eina mūsų dienelės... Tada lėksim iš kiemo abi. Ji išpūsta uodega ir išsprogusiomis pelėdiškomis akimis, o aš paskui ją su puodais, kibirais ir pan.dūženomis :D Rainutė džiaugiasi gyvenimu, soti, turi kur miegoti, gali sau vaikščioti dienomis, tai kodėl gi nepasimėgavus gyvenimu. :) Tik bijau, kad vieną dieną ji tą kelmą įveiks. :D RAINUTĖ ir toliau sėkmingai vaikėja. Niekaip netelpa galvon, kad kokių 4 metų katė taip norėtų siautėti ir į aukas tiktų bet kas. Kad ir karčios šermukšnio uogos, kurias ji mėto, kaip tik besugebėdama. O kai įkanda, pasisjaudo, papurto galvytę, sviedžia stipriu mostu uogelę tolyn ir ėmasi kankinti kitą uogelę. Kai visos uogos nugalėtos imasi rimtesnių priešų, pvz. nuversti kelmą. Tik to padaryti jai vis nepavyksta. Ir AčiūDiev, nes tas kelmas naudojamas vietoj staliuko. RAINUTĘ vis dar erzinu ieškodama jos kailiuke blusiokų. Šiandien vieną užtikau. Teks gydymo procedūrą kartoti. Pirmas bandymas išties nevykęs buvo. Nupirkau purškalo, tinkamo tiek gyvūno kailiui, tiek guoliams bei aplinkai purkšti - būtent to man ir reikėjo. Bet kvapas labai įsiėdantis. Rainiukė dvi naktis praleido lauke, nes tikrai buvo neįmanoma jos rūsyje uždaryti. Galu gale palikome atvirą langelį (kad vėdintųsi) ir užstatėme kažkokiomis grotelėmis (kad kiti nelandžiotų). Kvapas lyg ir išsivėdėjo. Bet susimąsčiau, kaip šią bėdą sprendžia prieglaudos - patalpų ir guolių nublusinimas? Juk jie tikrai netrui galimybės po keletą dienų vėdinimui skirti. Pačiai katulei pirksiu lašiukų ant keteros, gal bus ir efektyviau, ir vis tik sausas kailiukas liks. Bet ką daryti su rūsiu? o mano eziai matyt perskaite,ka vakar apie juos parasiau ir nebeatejo vakarieniaut,isizeide ko gero:) RAINUTĘ nublusinom kažkokiu purškalu. Išpurškėm tiek ją, tiek jos guolius, bei visą rūsį. Pagal instrukciją purkšti reikėjo iki visiško kailio sušlapimo. Nežinau, lyg ir sušlapo. Purškėm, trynėm, koliojomės ir išsiskyrėm susipykusios. Kiek vėliau ji atėjo pas mane į kiemelį. Kol prieškambary ant kilimo snaudė bandžiau rankioti blusiokus, bet Rainutė ir vėl pyktelėjo ant manęs. Ims vargeliukė manimi visai nebepasitikėti. Nežinau, kiek efektyvus bus tas purškalas, juk ji drėgną kailiuką laižėsi (1. ar tie vaistai spėjo suveikti? 2. kiek ji tų vaistų suvartojo "į vidų"?). O štai šią naktį Rainutėlei teks praleisti lauke, nes rūsyje vaistų kvapas vis dar tvyrojo. Nenorėjome jos ten uždaryti. Tai mano Rainusuką blusomis ežys užmėtė - darau išvadą :D Parazitas, o aš jį iš tvoros virbų gelbėjau, būdelę su šienu sumontavau :D Kadangi jis pats kaip atėjo netikėtai, taip ir išėjo (tikriausiai), tai murkalams vaistus vistiek pirksiu. jei sugalvosit,tai tel.nr 860074516 Edda aciu, dabar zinosiu. Virgau, mes su mazium apmastysim.:)) Aciu labai uz kvietima!!:D Vika,kiekviena vakara 21:30 ateina vakarieniaut,LABAI PRASOM:)tiesa,jei lyja,tada nesiteikia atpuskuot,bardako padaryt:) | Edda
(Gyvunugloba.lt)
(2012-08-08)
|
Гадюка - angis:-) Jei Virgau jų neuždalbasins, tai pas ją manau:)) Mano dieną miega ir tik, maždaug, apie 23 išropoja visa šeima maitintis ir pupsėti:) Oj, mergaites, kur cia tiek eziu?? Labai noreciau pamatyti. Rekalas tas kad pries pora dienu su mazyliu skaitem dydziuli straipsni apie eziu gyvenima, nuo A iki Z. Vaikas vos neapsiverke ir pavadino : ёжик - грустное животное...:((( nes statistiskai jie pirmoje vietoje is visu gyvunu kurie zusta po masinu ratais.:(( O dar visokiu idomybiu prisiskaitem. tarkim jie yra atsparus gyvaciu nuodams. Ir net tokios gyvates kaip гадюка (sorry nezinau kaip ji lietuviskai) neuzmusa eziuku, jie jaucia tik nedydeli negalavima ir viskas.:) Tai va, visai nukripau nuo temos.:))) mano mazius nekarto ju gyvai nemate, o taip nori pamatyti tuos dydvyrius (nors ir liudnus) kuriuos net gyvates neima.:)) nugi prasom:) ir vistiek eziai netvarkingas padaras.Pastoviai stala apsika,smirda ir seip nacahalai,jokios pagarbos zmogui.Stypsau kaip "topol na pliuscihe",o jiems dzyn,katinus nuvaiko ir puotauja sau.Mano pikciurna kiemo karalius aina uodega pabrukes.... :DDD Ežiai gyvuliai:DDD Nu Virgau ačiū, baigia migrena praeiti:))) Pas mane po kadagiu visa šeima gyvena - mamukas ir keturi buziukai, kacai kasosi tiek kiek ir priklauso kacui kasytis vasara. Rudenį, prieš važiuojant į butą, visada nublusinu PyrFryst'u ir nukirmėlinu cestal'iu. Beje, jei blusų š nerandu daug, jei blusos batalionais nešmirinėja po kacus, nieko nedarau, nes teigtina - sveikas kacas gali turėti tris blusas:) ir ner cia ko zvengt,as tikrai labai rimtai,nes eziai isitaiso po tais paciais balkonais kur katinai megsta nakvot,ten biski patiesta sio bei to.... nesu eziu nekenteja,bet labai jau netvarkingi ir nachaliski gyvuliai.Teks patalus metyt lauk. Lankytojas pašalino komentarą mano globotiniai irgi intensyviai kasosi,pavasari buvo nukenksminti,bet nujauciu kad eziai uzunese.Neisivaizduoju kaip sutept,per vasara stengiuos ju prie ranku nepratint,kad instinktai laukinuku isliktu.Skaudus klausimas.Gal bus patarimu.Gaudyt su gaudykle del nublusinimo per ziauru:( Manoji RANUTĖ turi blusiukų ir dar kažkokių kailiukinių padarų. Rytoj eisiu pirkti vaistukų bent jau tiems trims (Rainei ir jos vaikams Ryžulkai su Pilkučiu), kurie būna namelio viduje. NeduokDiev, blusų užveisiu, tai ne tik katinus, bet ir mane pačią, kaip tą blusą išrūkys iš ten. Gal kas galite patarti, kad neapsirikčiau: norėčiau pigumą ir kuo didesnį efektyvumą suderinti. RAINUSIUKA ir toliau atkakliai kovoja dėl popiečio miegelio ant lovos (tipo-balta tipo-lovatiese užtiesta). Vis taikosi nemačiomis įsmukti ir įsikurti. Padėtį blogina tai, kad į tą kambarį katuliams visai negalima, bet, kaip sakoma, visko nutinka šiame pasaulyje. Taigi, įeinu į kambarį ir matau Rainusėlę giliame miegutyje. Guli aukštelninka, letenukės iškėtotos, galvytė ištempa ir burnytė truputuką pravira. O iš praviros burnytės matyti į šoniuką palinkęs rauvučio liežuviuko galiukas. Be abejo nežadinau jos, tylutėliai išėjau ir pridariau duris palikdama tik nediduką tarpą, kad ji pabudusi galėtų išeiti. Bėdulėlė toji mano kiemo, tokią nostalgiją jaučia miegui lovoje... Ir nereikėjo varyti Rainutės nuo lovos, tegu pasidžiaugia! IlonaKolit, Jūs taip gražiai pristatote savo katinukus, kad apie kiekvieną po įdomiausią knygą jau galima parašyti. Arba po filmuką susukti. Atrodo, kad kiekvieną katinėlį jau pažįstame seniai :) Naujiems šeimininkams - visapusiška informacija. Ir su tokia meile pristatote, kad Jūsų katinėlių neįsimylėti - neįmanoma. Pletkai iš RAINUTĖS gyvenimo. Ogi, Raunusiai labiausiai patinka miegoti lovoje. Taip, taip! Pasirodo, kad ji įslenka nemačiomis į kambarį ir įsikūria ant lovos miegučiui. O jau kokia nelaiminga ir nuoširdžiai pasipiktinusi buvo, kai jos paprašyta apleisti lovą. Lauke lijo, tai ji pro duris net ir nėjo, patraukė ant aukšto pas Sagutę miegoti ant spalių krūvos. Kadangi RAINUTĖ tapo, kaip ir manojo kiemelio vadė-karalienė-motina-vyresnioji ir pan., naujienas apie jį (kiemelį) parašysiu čia. O naujienos blogos. Labai blogos... Slapukė parodė šiam prakeiktam pasauliui savo vaikelius. Jie yra penki. Tikiuosi, kad penki, o ne daugiau. Rytoj, jei viskas pagal planą, bandysime juos gaudyti. Tik štai jie visiški laukinukai, kaip ir jų mamytė Slapukė, kurią nuo rudens bandome pagauti sterilizacijai. "Globėja", kuri jau kartą išmetė laukan Sagutę (antrą kartą to padaryti nespėjo- perėmiau), nori katulius pasiimti pas save ir dovanoti skelbimų pagalbą. NETIKIU, kad jai užteks tam kantrybės, NETIKIU, kad laukinį katuką kas nors paims, o jei ir paims, ar NEIŠMES gatvėn. Neturiu jokių pasiūlymų, nerandu jokios išeities... RAINUTĖ ant aukšto buvo susistumusi iš spalių labai jaukų didelį guolį, kuriame jau buvo įpratusi numigti dienomis. Tiesa, dabar, kai ant aukšto Sagutė karaliauja, Rainutė vis rečiau ten užlipa. Vieną vakarėlį radau katulę tupinčią priešais Sagutės narvą, abi mergužėlės atidžiai, net nejudėdamos stebėjo viena kitą. Rainutei buvo metas keliauti nakvoti į jos rūsį, tad aš ir pasakiau "Rainusia, eik gulti, eik miegučio". Žinote, kaip pasielgė katulė? Ogi nuėjo į savo spalių guolį ir atsigulė. Gudruolėlė suprato mano žodžius, bet miegoti norėjo būtent čia. Suprantama, juk ant aukšto sausa ir šilta, ne taip, kaip vėsiame, drėgname rūsyje. Ponėja mano kieminukai :) RAINUTĖ sveikutė, viskas gerai, sužalojimų po vakarykščio konflikto nėra. Labai nerimavau dėl jos. Beje, šiandien vos kelioms minutėms buvo užsukusios mama su paaugliuke dukra. Mergaitė labai norėtų prisidėti prie katinėlių globojimo. Kad jus žinotumėte, kaip džiugu. Kurią dieną mergaitė žadėjo ateiti pas mus, susipažinsime, pabandysime mano laukinę šutvę pratinti prie ilgesnio ir artimesnio bendravimo su nepažįstamais žmonėmis. Jiems to labai reikia. RAINUTĘ šiandien pjovė Obuolmušis. Stipriai pjovė, netgi leidau sau mesti į jį akmenį. Nepataikiau, bet vis tik... Rainutė kelias sekundes gulėjo lyg negyva, paskui šoko rūsyn per kažkokią skylę ir daugiau jos neprisikviečiau. Nežinau, ar stipriai nukentėjo. Globėjai pasakiau, kad nusileistų į rūsį ją paimti ir paguldyti į savą vietelę. Kol kas skambučio nesulaukiau. Obuolmušį nuo šiol rimtai vysiu lauk, negalims taip elgtis- ateina į svetimą kiemą, pavalgo ir leidžia sau tokias pjautynes. Rainutė jau kelis kartus nukentėjo, Pilkutis turi bene tris žaizdas, Ryžulka dvi dienas lyg kuvalda sudaužyta jautėsi, siaubo išplėstom akytėm. Tėvą jau kėsinausi nugvazdikinti, bet šeimininkė už tokius žodžius vos manęs pačios nenugvazdikino. O mamą dar rudenį bandėme sugauti, bet ji tokia baikšti ir atsargi, kad nelindo į gaudyklę nors kauk. O dabar bijojau ir statyti tą gaudyklę, nes kūdikėliai visai maži. Gal kitas leliukas sveikas. Ateitis - įtariamų tėvų sterilizavimas. Kažkur tarp malkų turėtų būti dar vienas (bent vienas) mažius. Tenka pripažinti, kad tokia išeitis tokiems bedaliams geriausia. Ne tik aš, pasaulis, gyvenimas nieko gero jiems negali pasiūlyti. Turiu ir įtariamąjį tėvystę- ilgaplaukį kaimynų Juodį šokoladine uodega. Jam tebūvo kokios tris savaitėlės: http://www.part.lt/img/16c9e5dfe393e578ce10083ec37a1f99131.JPG Nuėmėm jį nuo skardinio malkinės stogo ir kuo skubiausiai nunešiau veterinarui. Kol ėjome jis kelis kartus čiaudėjo, bandė vaduotis, bet galiausiai aprimo ir snūduriavo. Veterinaras pasakė, kad vienos akytės jau nebėra, o ir ligoniukas visiškas (stipriai peršalęs). Viskas ką galėjau jam pasiūlyti, žvelgdama į neseniai atsimerkusią ryškiai mėlyną, užpuliavusią kūdikėlio akytę - tai ramų miegutį, kai nešalta, neskauda, ir visai nebaisu... Grįžusi nuėjau pamaitinti spėjamos mamytės Slapukės, ji laukė manęs atokiai, kai padėjau maistuką ir pasišalinau, ji godžiai ėmėsi vaišių. Tuomet bailiukė dar nežinojo, kad nebeturi vieno kūdikėlio. Apie RANUTĘ šiandien nerašysiu. Sunki diena, kupina skaudžių žinių. Vakar užjaučiau Moirą dėl sunkaus sprendimo, bandydama suprasti, ką ji turėjo išgyventi ir kaip priimti TĄ sprendimą. Šiandien tai turėjau išgyventi ir patirti aš pati. Žinote, keista teisintis pačiai sau, labai keista. RAINUTĖ: duonos ir žaidimų! T.y. skaniųjų sausiukų ir kamuoliuko mėtymo. Suvaikėjo bobelė į senatvę. Jau taip nori, kad mėtyčiau jai obuoliukus, o ji taip susikaupusiai gaudo juos, kandžioja, mėto ir vėl žiūri, dar vieno obuoliuko laukia. O jos vaikiai tuo tarpu tik abejingai stebi mudviejų žaidimus. Ryžulka paprastai išeina savo reikalais, o Pilkutis lyg pabando obuoliuką pastumdyti, bet jam mieliau atsigulti prie durų ant kilimėlio ir snūduriuoti. Oi ta Rainutė, protinga. :) Sumani katytė... :) Ir su RAINUTE turiu rimtų nesutarimų. Ji įsidrąsino užeidinėti į savo namuką. Jaučiasi, kad patalpos jai nesvetimas, o traukiantis dalykas. Netgi buvo užšokusi ant lovos. Drąsiai viską apeina, apžiūri ir stengiasi įsitaisyti po stalu. Ten ji yra mažiausiai pastebima, kas reiškia, kad nebus varoma laukan. Bet dabar turime TOKIO skonio sausiukų (Ačiū už dovanas), kad Rainutė dėl jų pasiryžusi daug kam, netgi terorui. Ką ji daro? Ogi palenda po stalu, kai tik užsinori tų sausiukų ir kategoriškai neišeina į lauką, kol jų negauna. O maisuko vis mažėja... mažėja... O Rainutė vis užsispyrėliškesnė... užsispyrėliškesnė. RAINUTĖ laiminga, kiek gali būti laiminga benamė katė. Džiaugiuosi dėl jos. Ji turi ramų kampelį miegui- savo rūsį, turi kur pabėgti nuo pavojų- mūsų kiemelis. Ir ji turi galimybę žaisti. Šiandien vėl trumpai pamėtėme kamuoliuką, jai buvo smagu. O štai jos bedalės sesės šiuo metu turi labai didelių problemų: dvi vaikšto baisiai liūlančiais pilvukais, viena jau pagimdė. Bijau, tikrai bijau, kad Slapukė (pagimdžiusi) kada nors atves savo vaikelius man, kaip atvedė Rainutė savuosius. Bet gal dabartiniai mano kieminukai jos vaikelius puls, kas tada laukia naujos gyvybės. Per daug man šiandien slegiančių naujienų... RAINUTĖ vaikėja toliau. Šiandien kažkas iš daugiabučio išmetė į mūsų kiemelį mažą kamuoliuką. Tai džiaugsmas ir užsiėmimas Rainutei. Taip taip - jai, o ne jos vaikeliams. Kamuoliukas labai trumpam patraukė mažosios Ryžulkos dėmesį, kiek ilgiau juo linksminosi Pilkutis. O štai Rainutė vaikėsi tą kamuolėlį lyg išprotėjusi. Ir iš kur tiek energijos bei vikrumo pas tokio amžiaus ir tokio "figūriškumo" katę? Iš tikrųjų tai džiaugiuosi, kad ji moka ir nori žaisti. Vadinasi, katulė jaučiasi gerai, soti, pailsėjusi ir žvali. Dievulėliau, saugok ją. RAINUTĖ šiandien lauke trumpai buvo, tik rytines valandas. Popietėj jos iš rūsio neišleidau. Lietus, vėjas, ką jai kieme veikti? Ir taip vis stengėsi įsmukti į vaikių kambarėlį, greitutėliai įtipendama. Tik štai išdavikiškos letenėlės paliko mažus, smulkius šlapius ir žemėtus pėdsakiukus. O ji pati plačiai atvertomis akytėmis su amžinu klausimu "ar neskriausi?" žvelgė laukdama sprendimo- išvysiu ar ne. Nuo nosiukės kaptelėjo lašiukas ir ji šlapia letenuke brūkštelėjo sau per nosį. Iš lėto išėjo iš kambarėlio į lietų. Štai todėl po pietų rūsyje jos iš ten (iš rūsio) nebeišleidau. Gal ir nuobodu, bet tikrai sausiau ir ne taip šalta, kaip lauke. RAINUTĖ: tegyvuoja gyvenimas ir žaidimai. Kas jai šiandien užėjo, kažkokia išprotėjėliška katytė. Kaip lakstė, kaip ji siautėjo, ieškodama aukų. Mečiau gabalėlį samanų, ji griebė tas samanėlės. Ėmė mėtyti viršun, pati iššokdama aukštyn, įsikando ir nebežino, kurion pusėn mestis su tomis samanėlėmis. O akytės didelės, išplėstos, lyg darytų kažką nepaprastai reikšmingo ir svarbaus visiems. Buvo atėjusi ir į vaikelių kambarėlį, rado jų žaisliuką peliuką. Oi, kaip jai buvo linksma tą peliuką mėtyti ir pačiai šokliuoti. Net nedrįsau pajudėti, kad Rainulė neišsigąstų ir nepabėgtų. Taip norisi suteikti jai nors trumputę akimirką tikro džiugesio, be baimės šešėlio. Ji jau suaugusi katė, kuriai visai "ne prie veido ir figūros" vaikiški žaidimai, bet ji, ko gero, neturėjusi tikros vaikystės. Ir tie nuoširdūs jos žaidimai kažkaip kibiai surakina širdį... Mažutė ji, dar visai mažutė, tokia, kaip jos pačios vaikeliai. O apetitu jis ir nesiskundžia pastambės Bėdžius neatpažinsit :) dar pienuko su varške gauna kartais ,tai jau išvis draugutis mano pasidarė tik atidarau duris ,tai jau net prieangy laukia ir kartu į biliardinę einam :) Kaspiniuočių :( Vargšiukas, gal todėl tiek daug norėjo valgyti :( Ilona,aš kada atvažiuosiu pas Jus su vaistukais nuo kirmelių ,nes pas Bėdžių labai daug kaspinuočių buvo ,net nustebau kaip pas jį pilvelį jie tilpo. Tik reikės pasigaut katulę ir kokį pleduką ,kad galėčiau susisukt ją aišku ji po to manęs neapkęs ,bet bent jau neturės kurį laiką kirmelių. RAINUTĖ truputį sužalota. Vakar ji ginė nuo gražuolio naujokėlio savo vaikelius. Dabar katulei ant nugarytės išpešta sruogelė plaukučių ir nedidukė kąstinė žaizdelė, kurią pavilgiau peroksidu. O šiandien patepiau tetraciklino tepaliuku. Beje, ji buvo įėjusi į kambarius. Jautėsi visai gerai, apėjo, apžiūrėjo neskubėdama. Ilgiausiai užtrūko savo vaikių kambariuke, apuostė visas kerteles, net jų miegamąsias būdeles pašniukštinėjo. Rainusiukė mano... Rainutė nuo kirmėlių visai negavusi. Ilona, toks kosulys tikrai gali būti kirmelės. Kada ji gavusi nuo kirminų? Gal reikėtų pakartoti? Žiūrėjau į RAINUTĘ vienaip, žiūrėjau kitaip- gi tikrai palieknėjusi. Bet jau noras dūksti kai užeina, tai visos vos išdygusios daržovės atgal žemelėn sulenda. Už ką mudvi tikrai gausim velnių. Tad bijodama, kad mūsų neišvarytų, lakstau paskui su grėbliu naikindama pėdukes ir duobeles. Šiandien pastebėjau, kad katulė kažkaip negražiai kosčioja. Lyg norėtų ką iš gerklytės iškosėti, bet ir vėl nurija. Žiemą leidom antibiotikų, bet retas kosuliukas vis pasigirsdavo, o ir švokštimas vis nepraeina. Nežinau, peršalus kaip ir neturėtų būti, tai gal kirmėlės, o gali būti ir koks įsisenėjęs peršalimas. Juk dvi žiemas neturėjo kur glaustis. Ir tarp tulpių, ir tarp pienių kaip ir pridera tikrai damai :) Mamytei RAINUTEI taip pat įkeliu naujas pavasariškas nuotraukėles. Dėkojam, Usne. Ir man ji tokia gražutė, nors ir visai neįsidėmėtina, paprasčiausia raina katė. Tik ta jos nosytė baltai įrėminta ir didelės, visada nustebusios ar išsigandusios akys patraukia. Taip norisi apsaugoti katulę nuo blogybių, taip norisi, kad ji turėtų savo ramų kampelį. | Usnė
(Būk mano draugas)
(2012-05-04)
(foto)
|
Nu kokia graži ta Rainutė. :) RAINUTĖ. Paskutinės jos gyvenimo vados vaikeliams turėtų sueiti metukai. Per tą laiką ji sterilizuota ir iš nuvargusios sušalusios katės tapo palepinta apvalaina ponaičiuke su nuomone. Šią žiemą netgi įrengėme jai personalinį rūsį, kuriame jai labai patiko. Nieko nuostabaus, juk prieš tai porą metų dieną-naktį, žiemą-vasarą leido kieme miegodama ar po mašinomis, ar po statybinėmis medžiagomis. Per ilgai ji gyveno gatvėje, kad galėtų būti uždaryta bute. Jai reikia erdvės pabėgiojimui (tą ji be galo mėgsta), žaidimams, bet geriau be kitų gyvūnų. Ji pavydi, pavydi žmogaus dėmesio net savo vaikeliams, norėtų būti Ta Vienintele. Bet žmogaus dėmesio ji be galo pasiilgusi, nors ir buvo labai skriausta. Prieraiši, mėgsta su globėja pasivaikščioti gretima gatve. Patalpoje jaučiasi gerai, nepanikuoja, kuo ramiausiai apeina visus kambarius. Ir jeigu jos niekas nevarytų, ko gero, kuo puikiausiai įsitaisytų miegui. | Linata
(Gyvunugloba.lt)
(2012-04-29)
|
Apie Rainutę norisi atskirai parašyti:-)...Patinka man tokios išlepintos dručkės:-)...Katytė išpuoselėta, storuliukė, ir labai savarankiška. Po pietų miego išsikrapštė iš savo miegojimo vietelės namo rūsyje, ir pasibeldė į langelį, kad Ilona ją išleistų:-)...O tada atkurnėjo į kiemą, pasirodė visu gražumu, bet išlaikė atstumą, matyt per daug žmonių kieme buvo...Po to atsigulė ant žolytės ir ilsėjosi...Katinų rojus ten pas Iloną:-)... RAINUTĖ šiandien atėjo iš savo rūsio pasitikti mūsų viešnių iš Vilniaus. Merginos matė, kaip katulė beldžiasi į langelį, kad ją išleisčiau. Nors ir neprisileido artimiau pabendrauti, bet atėjo pasirodyti. Tikriausiai per langelį matė, kokią dideliausią krūvą dovanų atvežė jai, jos vaikiams ir kitiems jos bendralikimiams. AČIŪ, merginos, kad radote laiko ir jėgų mus aplankyti :) IlonaKolit, Rainutė juk žino,kad Jūs ją mylite! Tad esu tikra, kad klystate sakydama, kad ji "niekada nepajautusi meilės" :)
man tai tas jos snukiukas labai grazus,na toks buciavimui sutvertas:) nuostabi katele:) Labai smagu su ja žaisti, nes jos vaikeliai taip nemoka. Manau, kad vaikystėje ją būtų pavykę išmokyti atnešti mestą daiktą. Patinka sumedžioti tai, ką jai meti ir įsikąsti. Net akmenukus ji įsikanda. Ir tokia neįkyri, jei nežaidi, tai ji arba viena bėginėja, arba atsigula po krūmeliu ir laukia, kol bus užkalbinta. Miela katulė, tik niekada nejautusi žmogaus meilės. Kokia Rainutė linksmuolė ir žaisminga. :) Ir amžius nėra svarbus, kai kalba eina apie žaidimus. :) IlonaKolit ji pas jus nuostabi kate! Labai grazi ir ipatinga. Tokia kate su cinkeliu, issiskirenti. Pirmoje nuotraukoje tokia pasiutusi mergiote.:))))) | Edda
(Gyvunugloba.lt)
(2012-04-25)
|
Oi, Ilona. Kur jau Rainute metuose? Pats "gazas". Mano Krupcei siemet 3 sukakos, o duodasi lyg budamas keliu menesiu. RAINUSIKA labai nori žaisti. Ji taip susikaupusiai gaudo jai metamus šapelius, akmenukus, grumstukus, kad juokinga žiūrėti. Atrodo, lyg dirbtų itin atsakingą ir didelio dėmesio reikalaujantį darbą. Juokingiausios jos akys: ir šiaip didelės bei visada nustebusios, žaidimų metu tampa tiesiog prožektoriškos. Katytė amžiuje, bet taip nori išgyventi vaikiškus dūkimus, kad net graudu. RAINUTĖ "laiko viršų". Pyktis ant kitų katulių nepraeina. Gena aršiai iš kiemelio visus, ką sutikusi. Galbūt čia jos pavydas taip pasireiškia, gal ji nori viso dėmesio tik sau? Lauke buvo ryte trumpai, paskui truputėlį po pietų. Patinka jai rūsyje, tikrai patinka. Tik dabar, kai orai tokie gražūs, labai nesinori jos ten laikyti, juk lauke tikrai maloniau nei drėgname, šaltame rūsyje. Bet ji, ko gero, taip išsiilgusi saugaus bei ramaus kampelio, kad visa kita tampa antraeiliu dalyku. Kaip gyvuoja kiemo valdovė Rainutė? :) Ar mėgaujasi pavasariu? Taip, šiandien savivertiškumas pas Rainutę ypatingai aukštame lygyje. Oras tiesiog nuostabus, tai jai visai nesinorėjo į savo rūsį. Močiutė vakare už tvoros kvietė, kad ateitų rūsyn, o toji guli sau po krūmeliu ir net į šoną galvytę nusuko. Apsimeta, kad nemato, negirdi. O žiemą tai nekantraudavo, kad greičiau vidun kas įleistų. Pasižadėjau vėliau ją įleisti. Tai ji ėmėsi gaudynių su manimi žaisti: lekia, sustoja ir laukia išplėstom akim, kol priesiu, tada į kitą pusę skuodžia. Vos pačiupau, įkyšau pro langelį, tai dar vos pe nagus už tai negavau nuo atsigrežusios pasiūtėlės. Bet dingo viduje, tikriausiai vistik nuėjo miegoti. Iš nuotraukų matosi, kad Rainutė - puikiai savo vertę žinanti katė, ir kad ji čia valdovė. :)) Ilona, kad mano oriosios damutės tą patį daro. :D Ir močiutė taip mano :D Sako, du metus po mašinomis ar statybinėmis atliekomis dieną-naktį, žiemą-vasarą knapsėjo, nes miegoti neįmanoma tokiose vietose, tai dabar tik valgo ir miega. Bet dabar gaunasi, kad ji per parą tik kokias 3-4 val. laksto po lauką, juda, o kitą laiką tūno rūsyje miegodama. Siaubas! Ilona... manau atsakymas vienas: MIEGOS. :D RAINUTĖ jau pripratusi prie savo ritmo. Apie devintą val. ryto ji išleidžiama į lauką. Tad ir šįryt išleista, kaip ir kasdien, ji bėgiojo, ieškodama, ką čia sugavus, ką čia užpuolus, iš kokio grumsto pelytę nusilipdžius, vėl išsivoliojo žemėse. Apie dvyliktą val. močiutė eina jos maitinti į rūsį. Ten Rainutė ir lieka. Kartais ji pasiprašo (garsiu beldimu į langelį) išleidžiama laukan, bet dažniausiai pro langelį tik išdidžiai stebi po pievą vaikštinėjančius kitus beglobiukus. Šiandien po pietų ji langelyje nepasirodė. Taip ir pramiegojo visą šiltą dieną. Tik ką ji tame rūsyje veiks naktį? Taip, Rainutė labai mėgsta palaikstyti, padūkti. Ko gero ji dar visai paaugliukė buvo, kai išmetė ją laukan. Ilona, Rainutė tokia linksma atrodo, vartaliojasi kaip kačiukas. :) Labai dėkojam :) Šiandien turėjau nerimuką dėl jos. Ėjau ryte ir dar prieš du namus išgirdau kažką kalant, pagalvojau, kad keisti žmonės Velykų rytą dirba. O pasirodo Rainutė į langelį beldėsi, bandė atsidaryti. Oi, kaip lėkiau kuo greičiau ją išleisti, kol kelių namų nepažadino :) IlonaKolit,niekaip negaliu atsigrožėti Jūsų Rainute :) Colomba, mielai, tik ten, kur mano daržai, aš retas svečias :( O tokio grožio vienos gi nepaliksi. Nors šiaip aš nesikraustau iš proto dėl kačių (oi, nemuškit ;), bet yra tokių, kurios giliai užkabina. Šita - iš pastarųjų :) Čip, galbūt Ilona galėtų Rainutę pas Jus visam laikui įdarbinti. :D Žinokit daržai būtų sukasti, patrešti, Jums mažiau darbo. :D ČIP, laisvai :) Ten gal kokie septyni tokie "daržininkai" prasineša. O aš lakstau paskui su maišeliu, kad per daug tų trąšų nesusidarytų :D oi, paskolinkite man ją, prašau - pas mane daržai nekasti, netręšti :) Oi kokia Rainutė, tokia daili, apvalutė. :) Ir tas jos žvilgsnis, toks lyg nustebusi būtų. :) O kad namus saugo, tai suprantu, bijo, kad išėjus ilgiau koks neprašytas atėjūnas užims jos rūmus. Pakeičiau RAINUTĖS nuotraukėles. Šiandien ją skriaudė kaimynų katinas Juodulis. Atbėgo į kiemelį išsigandusi ir nedrąsiai įėjo į prieškambarį. Kiek vėliau palydėjau ją iki angos į jos rūsį. Vos spėjau atidaryti langelį, kaip katulė norėjo kuo greičiau pasislėpti nuo viso pasaulio. Mažai Rainutė bebūna lauke, ilgiausiai kokias 3-4 valandas rytais pavaikštinėja, gan energingai pabėgioja žaisdama žemės grumsteliais. Daugiausia miega savo rūsyje arba žiūri pro langelį. Tokia išdidiai besidairanti į kitus bėdulius, neturinčius tokių "rūmų", kaip jos. Atsiprašau - ..."dėkojančią"... Nuostabioji Rainutė! Taip panaši į mano Mažąją, labai meilią ir visą savo gyvenimą dėkojanti už namelius ir meilę. O aš jai vis dėkoju, kad ji yra pas mane:) Rainutė taip padeda savo vargo draugams, pati jau neblogai įsikūrusi. Na bet geriau rastų ir ji namelius. Linkiu jai tikrų NAMŲ! Rainutė labai gera, kad priėmė kitą nelaimėlį, pasidalins duonos kąsneliu... Ir žinojo, kad jos vaikiukams bus geriau kitur nei šalia jos. Labai gera Rainutė Vakar ryte RAINUTĖ intensyviai ėmėsi draskyti uždarytą savo namelio langą. Nuskubėjau, atidariau ir išleidau ją laukan. Abi grįžome į kiemą, kai staiga vėl pasigirdo krebždenimas. Kaip nustebau pamačiusi, kad tą stiklą iš vidaus bando atidaryti naujasis Pilkučio draugas. Jis naktį miegojo kartu su Rainute jos apartamentuose! Žinoma, išleidau ir jį. Bet nemoku nė nusakyti, kaip nusivyliau ir pasipiktinau Rainute. Taip įnirtingai puldama savo nuosavus vaikelius, į "namučius" priėmė svetimą. Ką gi, mano liūdesiui ir nerimui kiemas pasipildė dar vienu nelaimėliu, nuvargusiu, išsigandusiu, bet taip nuoširdžiai siekančiu tapti savu šioje nedraugiškoje aplinkoje. Kažkada turėjęs namus, gyvenimo skausmo jau patyręs didelėmis salotinėmis akimis stengiasi įžvelgti kažką žmogaus akyse. Graudžios ir bevaisės jo pastangos atrasti šilumą ir užuojautą... RAINUTEI šiandien griežtas namų areštas, t.y. rūsio areštas. Valytoja siautėja, gal kokie "pavasariniai paūmėjimai". Sėdėjo katulė ir žiūrėjo pro drumzliną voratinkliuotą langelį. Bet užtat saugi, soti, šalia šildymo vamzdžio. RAINUTĖ ėmėsi valkatavimo. Ryte sulaukiau močiutės skambučio, kad Rainutė iš vakaro į rūsį nėjo, o ryte jos ten nerado. Todėl ji padėjo rūsyje maistuką ir užstumė langelį, kad kiti katuliai pirmi nesupusryčiautų Rainosios maisto. O manęs paprašė, kad katulę įleisčiau, kai tik pamatysiu ją. Ką gi, laukiu, dairausi... jos nėra. Po pusvalandžio- nėra. Dar po valandos- nėra. Nėra ir dar po valandos, ir po dviejų, ir po trijų. NĖRA! Langelis ryte buvo uždarytas pilnai, bet įdienojus pastebėjau, kad per kokius 2-3 pirštus pravertas. Netoliese vis sukinėjasi tai vienas, tai kitas kieminukas, gal kuris nors ir pabandė atidaryti. Vakarėjant (apie ketvirtą val.) susiruošiau namo, taip ir nesulaukusi Rainutės. Ir kaip nustebau, kai pamačiau ją gulinčią savo lange. Kaip įpratusi- letenukės ant palangės, smalsiai besidairanti, uodegą priglaudusi prie šildymo vamzdžio. Ir langelį pilnai atsidariusi! Iš kur ir kada ji atsirado nežinau. O ir langelį sugebėjo atsistumti! Ir man taip atrodo, kad langelį geriausia būtų uždaryti. Bet pati Rainutė tai išeina, tai vėl pareina atgal, tai vėl išeina į lauką. O ir pavojų (vaikus ar kokį piktą šunelį) pamačiusi skuodžia ten. Jai ten toks saugus kampelis, kur gali bet kada grįžti ir pasislėpti. Tai todėl ir palieku per dieną atidarytą. Vakare močiutė vedžiodama šunelį Rainutę ten įvilioja ir langelį užstumia nakčiai, o ryte aš atėjusi atidarau. Tokia tai "technologija" pas mus. Na... nedžentelmeniška iš jo pusės nekviestam į damos miegamąjį brautis... :) Gal tada išleidus Rainutę užstumti langelį, kad kiti nesusigundytų? Taigi... Vakar vienas nelaimėlis turėjo košmarą ten įlisti ir buvo užtiktas Rainutės. Pjovėsi, net močiutei rankos drebėjo, ilgai vargo, kol atrakino rūsį. Vargšas katulis, kažkada buvo labai didelis ir labai įspūdingas, o dabar belikę tik vargani katino išvaizdos draikalai. Kiek kačių gali pasigirti nuosavu foteliu ir pagalvėle? Savaime suprantamas Rainutės noras ginti savo nuosavybę, o dar ims ir nekviesti svečiai plaukų paliks ant JOS pagalvėlės. :) RAINUTĖ savo postą ant nuosavo rūsio palangės apleidžia tik trumpam ir atidžiai stebėdama kitus kiemo katinėlius. Ir NeduoDiev, kuris drįsta per arti prie angos prieiti, Rainoji lyg sprinterė skuodžia ginti nuosavybės. Aukštu šuoliu, lyg kamuolis (juk stora) perskrieja tvorą, bėga prigludusi prie žemės, staigiai įšoka vidun ir atsigula, iškišdama laukan tik letenas ir galvytę. "Turtuolė vargšė" arba "Lūšnyno karalienė". RAINUTĖ su trumpomis pertraukėlėmis ir šiandien prasėdėjo pro langelį iškyšusi letenėles ir besidairydama. Vienam nuvargėliui, užklydusiam į jos "būstą" buvo labai riesta; gerai, kad nepapjovė vienas kito. Kovinga Rainutė, nepaprastai kovinga. RAINUTĖ stropiai saugo "savo namus"- rūsį. Šiandien tokia bjauri dargana, todėl neplanavau jos išleisti laukan. Bet pamačiau, kaip ji letenuke bando atstumti stiklą. Išleidau tą bandelę pasivėdinti. Ji ir nukeliavo su manimi. Vaikai- Ryžulka su Pilkučiu- tuo laiku taip pat maklinėjo po balas ir purvus. Ryžulka pralindo pro tvoros virbus ir atsargiai patraukė link Rainutės landos. Atsargiai, įsitempusi ji ištiesė galvytę link ertmės. Rainutė pamatė dukrelės susidomėjimą jos būstu ir greitutėliai, vikriai (kas labai stebėtina turint omenyje jos storumą) apibėgo tvorą ir puolė prie landos. Ryžulka metėsi atgal, o Rainutė staigiu šuoliu atsidūrė viduje, apsisuko ir įsitaisė ant slenksčio- pasidėjo letenėles lauko pusėje, o visas kūnelis liko viduje prie šildymo vamzdžio. Taip Rainutė ir praleido visą gerą pusdienį, besidairydama pro pravirą langelį ir bešildydama savo uodegygalį. Kuriam laikui buvo dingusi nuo lango, tikriausiai nusileido į foteliuką pamiegoti. Išeidama mačiau ją vėl besidairančią pro langą. Maniau, kad mane pamačiusi atbėgs, bet ji tik palydėjo mane akimis. Ten šilta, saugu, viskas pro langelį matosi, o lauke dargana, purvas ir kiti benamiai katinai, besidomintys jos "rūmais". Ne, neverta lįsti laukan. | Wilma
(2012-03-08)
(foto)
|
Tikras balionėlis:)) Labai jau gerai prižiūrima:)Fainuolė Rainutė stora :))) labai labai miela katutė RAINUTĖ šiandien prašėsi išleidžiama į lauką. IŠgirdau, kad krebždena kažkas kažkur... Žvilgt- ogi Rainutė užstumtą stiklą letenuke klibina. IŠleidau tą bandelę palakstyti, nors ir vėsoka, bet saulutė tikrai graži švietė. Kone visą dieną ji taip ir vaikštinėjo, tai po kiemelį, tai kažkur dingdama. Kadangi stiklą palikau pravirą, jos vaikeliams labai parūpo, kaip mamytė gyvena. Pilkutis atsirėmęs į sieną, pasistiebęs ir įsitempęs bandė įžvelgti gylin. Rainulei toks vaizdas nepatiko, kaip ji lėkė link Pilkučio ir savo "namo"! Mažylis išsigando ir metėsi šalin, o Rainutė įšoko į savo būstą, po kelių sekundžių iškyšo galvytę ir atidžiai apsidarė. Saugo akylai savo prieglobstuką. Pagaliau Rainutė išlindo iš rūsio. :) Pasimėgavo grynu oru ir atgal ant pagalvėlės. :)) Mačiau RAINUTĘ! Išleidau ryte palakstyti jos vaikelius, o akys, kaip visada, nuslydo link "jos rūsio" lango. Apdulkėjusiame, voratinkliais aptrauktame stikle pamačiau jos nosiukę ir dideles, kiek nustebusiai žiūrinčias akeles. Nuskubėjau prie rūsio ir atstumiau langelį. Rainutė pasidžiaugė, pasimeilino man ir iššoko. Abi grįžome į kiemelį. Ji tuoj pat puolė mušti vaikelių. Pilkutis pro mane nuskuodė atgal į kambarėlį, o Ryžulka į malkinę ant šieno. Nenorėjo Rainutė nei valgyti, nei lakti, vaikštinėjo po kiemelį vis prieidama, kiek pasimeilindama ir puldinėdama retkarčiais pasirodančius mažuosius. Savo apartamentų ji nepamiršo. Kelis kartus kažkodėl labai greitai nubėgo, įlindo, pasidairė ir vėl išlindo. Prieš eidama namo nunešiau Rainutę atgal prie langelio, įleidau ir užstumiau stiklą. Šėrėja žadėjo vakare dar kartelį ją išleisti pavaikštinėjimui, kol šunelį vedžios. Žinoma, jei Rainutė norės nulipti nuo savo fotelio ir pagalvėlės. Apie RAINUTĘ nieko negaliu parašyti. Neina ji iš to savo rūsio. Neina! Visai apkerpės ir voratinkliais apaugs. Ką tas pavasariškas oras, kai yra asmeninis fotelis su pagalvėle? Nenuostabu, kad Rainutė niekur neina. :) RAINUTĖS nemačiau ir šiandien :( Toks gražus pavasariškas oras, garsiai burkuoja balandžiai, nedrąsiai žiedelius link saulutės pakreipusios snieguolės. Pilkutis su Ryžulka bandantys baloje sugauti nuo varveklių lašančius lašelius... O ji tūno rūsyje. Neina į lauką, negerai... :)) ir maistas ant pagalvėlės, ir pienelis dailiame dubenėlyje, būtinai pašildytas! Dar kad švelni muzikikė grajytų ir tupykla būtų už gražios užuolaidikės. :)) Apartamentai... Panikės Rainutės pesonalinis butas. Prieš įeinant pasibelsti sutartu būdų ir valyti kojas :DD Ilona,o ko jai eiti į lauką? Lauke šlapia, šalta, o viduje specialiai jai skirtas foteliukas su jai vienai padėta pagalvėle. Rainutės vietoje išvis nesikelčiau nuo foteliuko ir garsiu miaukimu reikalaučiau, kad ir maistas būtų patiektas ant pagalvėlės.:))) Ir šiandien RAINUTĖ atsisakė išeiti iš rūsio. Išleista nubėgo iki lauko durų, pasidairė po kiemą ir nėrė atgal į nuosavą rūsį. Miegota foteliuke ant pagalvėlės. Džiugu, kad mūsų poros dienų vargas ir šiukšlių maišų tampymas ne veltui, Rainutei ten patiko. Pirmoji RAINUTĖS para nuosavame rūsyje praėjo gerai. Kai močiutė pas ją nuėjo aplankyti, pamaitinti ir pagalvėle fotelį paminkštinti, katulė išlėkė į bendras patalpas, bet tuoj pat grįžo atgal. Tad ji šiandien nebuvo nei bendrame rūsyje, nei lauke. Tas reiškia, kad niekam neužkliuvo. Vakare galės eiti pasivaikščioti su močiute ir jos kalyte. Lankytojas pašalino komentarą Lankytojas pašalino komentarą Taip, ji vaikelius ir šiandien aršiai puolė mušti. Pilkutis puolė į kambarėlį, o Ryžulka į malkinę. Niekaip nesiseka nuotraukų į Part.lt įkelti, gal koks gedimas. MUNE, Rainutė Pilkučio ir Ryžulkos mama. Abu mažieji kambarėlyje, o štai mamytė visą laiką taip ir gyveno, kartais įleidžiama į rūsį, kartais (piktadūšių) išvejama. Dabar ją patalpinome nuosavame rūsyje, iš kurio niekas jos neišvys, o į lauką ji galės išeiti po langelį. Langelį padarėme labai gudriai- stumdomą. Norint (per šalčius ar pan.) galima užstumti ir niekas net neįtars, kad ten yra anga. nu tikrai, dabar prisimenu, kai ji vis vydavo šalin nuo savęs savo vaikelius:( Pasiutėlė:D | Edda
(Gyvunugloba.lt)
(2012-02-26)
|
Mune, cia Rainyte, Pilkucio ir Ryzulkos mama. Ilonakolit, o kur jos broliukas glaudžiasi? Ar jie ne kartu? Lankytojas pašalino komentarą Lankytojas pašalino komentarą Sveikinimai Rainutei su nuosavu būstu. :) Ir saugu ir gera. :) Ne veltui ten iškart įsitaisė. :) RAINUTĖ saugiai įkūrdinta nuosavuose apartamentuose. Šiandien pagaliau baigėme kraustyti šėrėjos rūsį. Betonines grindis išklojome kažkieno išmestos sekcijos lentomis. Pastatėme būdelę, įklojome storą antklodę. Dar ir foteliuką pastatėme. Tad ji turės net dvi miegamas vietas- būdelę ir foteliuką. Nuo langelio iš lentų padariau jai nulipimą, kad nereikėtų staigiai šokti žemyn. Dabar galės plačia lenta nusileisti tiesiai ant savo būdelės. Rainutė visą laiką maišėsi tai įeidama į rūsį, pasisukinėdama ir vėl išeidama. Planavome katulę rūsyje apgyvendinti tik vakare, kad dienos metu pavaikštinėtų po lauką. Prieš išeinant apžvelgiau mūsų darbą- šaunu, tikrai šaunu. Nuosavas Rainutės namas. Nors ir ne itin šiltas, o ir šiokia tokia drėgmė jaučiasi, bet saugus. Čia jai bus ramu ir jauku. Bet dingo pati Rainutė, norėjom išvesti ją laukan iš rūsio. Nėra katės! Bendros rūsio durys uždarytos, pati išeiti tikrai negalėjo, bet NĖRA katės. Pamačiau Rainutę palindusią už foteliuko po lentyna, išsitiesusią ant švarios, ką tik padėtos lentos ir besiprausiančią. Tai kvailiukė, juk dvi minkštos vietos skirtos jai vienai. Ką gi, jei jau ji pati įsitaisė, tai ir nevarėme. Palikome naujakurę pratintis ir aiškintis, kas ir kaip. Dabar jau galėsim nebebijoti mušimų ir viltingai laukti tikrų namų. RAINUTĖ buvo labai gerutė ir kaimynės rūsyje nieko blogo nepadarė. Ankšta jai ten, bet ji protinga bei kantri, tad pakentės. Gaila, kad nepavyko ir šiandien katulei paruošti jos nuosavo rūsio- labai serga Rainute besirūpinanti moteris, tikrai labai. Kitos mano kiemo godos: kuosą Kosi vakar išleidau, o šiandien jau gailiuosi, juk toks baisus oras. Dairiausi, tikėdamasi pamatyti ją kur netoliese, bet... Labai išgąsdino Baltjuodis katulis. Mačiau, kad guli susisukęs po balkonu, pakviečiau, nereaguoja. Pamaniau, kad jau VISKAS. Pasiėmiau savo pietus- maksiminę dešrelę ir nuėjau pas jį. Ilgai nejudėjo, kol galiausiai pakėlė galvytę. Padėjau dešrelę neartėdama prie jo, nes jis bijo ir pasitraukiau. Katulis priėjo ir skaniai pavalgė. DėkuiDiev gyvas. O kitų nelaimėlių nemačiau, išskyrus piktai besikoliojančią zylę, už tai, kad ilgai kuičiuosi po jos "valgyklėle" trukdydama lesti. RAINUTĘ įkūrėme rūsyje. Tiesa, šėrėjos rūsio nespėjome paruošti, tad apgyvendinome kaimynės rūsy. Su sąlyga, kad mažė nieko nepridarys. LABAI tikiuosi, kad ji bus rami. Rūsyje vietos mažai, labai mažai, gal 1x1.50 m. O Rainutė pratųsi prie plačių erdvių. Nenorėjo ji ten eiti, bėgo nuo manęs slėptis į savo kamputį už kažkokios lentynos. Įkalbinėjau ją, sakiau, kad tik porai dienelių, kad pasistengsiu kuo greičiau paruošti jai šėrėjos rūsį, kad ji protinga katulė ir truputį pakentėtų. Rainutė išlindo, leidosi glostoma, kiek pasimeilino ir pamurkė. Pasiėmiau ją ant rankų ir nusinešiau. Labai atsargiai nešiau, bijojau, kad neišsigąstų ir nešoktų ant kokių lentynų. Ji buvo rami. Nuleidau ją, pasakiau, kad čia jai galima, parodžiau maistuko indelį, pasakiau, kad tai jai. Ir ji ramiai ėmėsi graužti, o mudvi su šėrėja išėjome, palikusios ją valgančią. Nekantriai lauksiu ryto- kaip ji? Bent jau katulė nebus tai valytojai ant akių. O dabar ta žiopliukė per angą įlenda iš nuosavo rūsio į bendras patalpas ir vaikštinėja sau :( Jei katytė kliūna, tai kažin ar kas pasikeis iškrauščius rakandus, tada Rainutė neturės kur pasislėpti :( RAINUTĖ PAVOJUJE! Valytoja jau nebesitramdydama jai grąsina. Pažadėjau jau rytoj padėti šėrėjai iškuopti rūsį. Bent jau truputėlį, nes dabar ten tiek rakandų, kad net į vidų įeiti nesugebėjau. Košmaras! Manau, kad toks variantas labai geras, ir Rainutei bus saugiau. :) Taip. Ten per rūsius eina vamzdynai ir aplink tuos vamzdžius neužmūryta, tokios angos gaunasi. Ir pas mus rūsyje taip pat, bet mes užsisandarinome, nes ir šaltis vaikšto, ir kaimynų rūsio turinys matosi :D. Tad Rainutė tais vamzdžiais ir nukeliauja per rūsius. Kai tas angas kuo nors užkišime, ji tegalės iš privataus šerėjos rūsio patekti tiesiai į lauką (padarėme stomdomą langelį), o į kitus rūsius negalės. O Rainutė kažkaip patenka į bendrą patalpą? Kiek nervų turėjau dėl RAINUTĖS... Atėjo ją šerianti moteris ir klausia, ar katulė pas mus. Ne, jau labai seniai nemačiau. Vakar Rainutę iš rūsio kažkas išvarė, tad ji pratūpėjo po mašinomis, o ryte nepasirodė pavalgyti. Pasirodo, yra grąsinančių tiek moteriai, tiek Rainutei. Valytoja katulės labai nemėgsta, o katulė jos klaikiai bijo (gal kada ir mušė). Išsigandau, kad jai kas ko nebūtų padaręs. Ech... Bet įdienojus, kai grįžome su Pilkučiu iš vet.gydyklos, pamačiau Rainutę po balkonais. Pamatė ir ji mane. Kaip skubėjo, kaip storoji bėgo. Nunešiau mažylį į kambarėlį ir grįžau pas Rainutę, pasiėmiau ant rankų. O ji ir nesipriešino, bėdulė. Nealkana buvo, valgė tik todėl, kad buvau šalia ir glosčiau. Pusdienį prabuvo prieškambarėlyje, tai išeidama į lauką, tai grįždama. Džiaugiuosi, kad jai viskas gerai. Bet supratau, kad nėra jai ten saugu. Pasistengsiu rasti laiko ir padėti užkamštyti daugiabučio rūsyje skylę, kad Rainutė negalėtų ir privataus rūsio pereiti į bendras patalpas. Jeigu Rainutė tūno rūsyje, tai bent ramu, kad ten šilčiau nei lauke ir saugiau. :) O Jus Ilona, katinėliai vis kažkaip susiranda, žino, kad sulauks pagalbos, maistelio, švelnaus žodžio. :) RAINUTĖS nemačiau jau... neprisimenu kada ir bemačiau. Spėju, kad vis dar tūno rūsyje. Tad prie jos skelbimuko papasakosiu kitas savo kiemo istorijėles. Rainutei jau senokai padarėme įėjimą į rūsį. Pastebėjau, kad ten galvytes vis kaišioja naujokėlis Juodbaltis ir R.Mėlynukas. Tikiuosi, kad visi šąlantys ten telpa ir nesipyksta. Kuosa visai neblogai teršia namelio aukštą, turėsiu juodo darbelio, kol iškuopsiu. Tik jos kojytė vis dar nevaldoma. Šiandieną nunešiau už malkinės baikštiesiems kieminukams maistuko, kviečiau juos. Staiga išgirdau kažkur aukštai, virš malkų atsiliepiant katinėlį. Ajajai... Ilgokai kalbinau, jis atsiliepinėjo, bet nesirodė. Palikau maistuką ir pasitraukiau. Po keleto minučių grįžau ten. Ir pamačiau jį- paprastą rainiuką žalsvomis akytėmis bevalgantį. Išvydęs mane staigiai šoko virš malkų į pašiūrę. Vėl kviečiau- nesirodė, tik atsiliepinėjo. Padėjau dar maistuko ir pasišalinau. Panašu, kad turiu dar vieną naujokėlį. Ir greičiausiai buvusį naminuką, nes atsiliepinėjo į kvietimus. Ką gi dabar vietoj dviejų kartų per dieną maistą nešiosiu bent jau tris kartus, juk senieji benamiukai irgi laukia. Abi šios dienos porcijas naujokėlis sušveitė vienas. Jau pasiilgau RAINUTĖS, taip seniai bemačiau storąją pikčiurną. Pasidžiaugiu, kad ji saugiai ir šiltai, kiek tai įmanoma rūsyje ir einu maitinti kitų bedalių. Kiemelyje vėl mačiau katytę, panašią į Rainutę, laaabai stora katytė. Užkapstinėjo reikaliukus siaurame neapsnigtame ruoželyje palei namelio sieną. Pabandžiau pakalbinti, bet katytė nupėdino už namelio. Kvailutė, kitoje pusėje būtų radusi maistuko ir vandens. KUOSA, vardu Kuosi gan gyvybinga, nors ir nevaldo (ko gero ir nebevaldys) kojytės. Kol trupinau batoną, vis skraidžiojo aplinkui. Buvo neramu, kad už batoną neatsidėkotų "savos gamybos torteliu". RAINUTĖ visą šį šaltąjį laiką leidžia rūsyje. Šėrėja ją ten ir maitina, todėl katulė nesirodo kieme. Gerai, lai būna saugiai. Viena kieminukė Slapukė šiandien pasirodė, tad ir pavalgė, ir šilto vandens daug nulakė. Kuosa vardu Kuosi lesa nemažai batono; jai irgi nešu šilto vandens. Tik vienos kojytės taip ir nevaldo. Prie Ajos skelbimo kiek anksčiau rašiau, kad apdegė namelis, kur Aja kažkada "gyveno". Šunelį Diką iš to kiemelio žmonės išsivežė kartu su būda. Vadinasi jį kažkur priglaus. O štai senolės katuliai, tarp kurių, spėju, yra ir Ajos palikuonių ar brolių-sesių taip ir liko lauke. Pasakojo, kad pavaikšto palei duris, gal pamiaukia ir vėl eina kažkur... Ilona, gal Rainutė tiesiog slepiasi? Mano kieminukai irgi nebesirodo per šalčius, buvo tik vieną kartą atėję, tai sočiai primaitinom ir jie vėl prapuolė, tikiuosi, kad turi kur šilčiau pasislėpti ir sugrįš atšilus orams... Nėra RAINUTĖS... Šiandien turėjau ryžių košės (palikau jai nuo pusryčių), įmaišiau konservukų (kaimynė davė, jos katinas "Optimos" neėda) ir tikėjausi truputį ją palepinti šiltu maistuku. Nepasirodė. Ieškojau kieme, kviečiau. Palikau košę po balkonu. Netoliese mane stebėjo pobalkoninis katulis, kuris taip ir gyvena lauke susisukęs į kamuolėlį. Bet tas kvailiukas nepriėjo prie maisto. Po kelių minučių pasirodė šunelis. Senas, sunkiai judantis ir suvalgė tą košę. Norėjau jam ir šilto vandens nunešti, bet kol susiradau indelį, kol pripyliau, šunelis dingo. Kuosa, kurią vakar ištraukėm iš ventiliacijos, visą naktį ramiai pratūnojo skuduruose ir tik ryte pradėjo skraidyti. Deja, vienos kojytės ji nevaldo. Apžiūrėjus, atrodo, kad ji buvo kažkur prišalusi- toji kojytė, ties ta vieta ir plunksnelių vietomis nėra, o esančios kažkokios lyg sulypusios. Nėra ramybės šiame pasaulyje. Gerai, kad Rainutė ir kiti turi kur pasislėpti nuo šalčio. Ką tik apie savo aplinkinius namus apsukau ratą. Vakar vakare dar visos skylės buvo atviros, o dabar viskas užkalta. Rodos specialiai prieš šalčiausią naktį. Lauke nesutikau nei vieno, tikiuosi vistiek rado kur pasislėpti. Liko tik po mano langu skylė, bet kiti iš kitų namų nežino kur ateiti. Siaubingai dabar lauke šalta :( Kadangi RAINUTĖ vis dar nesirodo, papasakoti neturiu ką... Nesirodo ir kiti. Šąla, visi kažkur šąla. Su viltimi pamatyti bent kokį judesį vis stebiu pravirą rūsio langelį. Nė vieno nematyti. Šiandien karštą vandenį nešiau tris kartus. Tiesa, turiu naują globotinę- KUOSĄ. Prieš kokią valandą iškrapštėm iš ventiliacijos angos. Visą vakarą kažkas virtuvėje šlampšėjo, kol radome ją įstrigusią toje angoje. Lesė, gėrė vandenį, dabar guli balkone skuduruose. Yra kažkoks lyg ir žiedelis ant kojytės. Šalta, kaip šalta visiems... Nesirodo RAINUTĖ... Nesirodo ir kiti, jau kiek pažįstami kieminukai. Užtat antrą kartą mačiau po balkonu tupintį juodai-baltą naują katulį ir pirmą kartą rainiuką. Padėjau jiems maistuko- sausiuko, kuris taip greitai pasidengė šerkšnu... Praėjo ir šunelis, senas šunelis, lyg šlubuodamas, galbūt pašąlusiomis letenėlėmis... Kiek tokių šiandieną sustingo speige amžiams, kiek ju sustings per naktį. Padėjau kelis didelius indus karšto vandens, gal per tas kelias minutes, kol jis sušals, kuris nors spės pajusti vėstančią šilumą... Neatėjo RAINUTĖ ir vėl. Truputį neramu. Bet guodžiuosi, kad ir kitų kieminukų nematau, kad tai turėtų reikšti, jog jie visi kur nors išsislapstę. RAINUTĖS šiandien nemačiau. Trumpai buvau, o ji dabar tik vakarais pasirodo. Kažkur slepiasi nuo šalčių. O ir kiti kieminukai nepasirodė, kelis kartus dubenėlyje vandenį keičiau iš ledo į šiltą. Žuvytės sušalo... Neprisikviečiau nei vieno... o kaip gyvena Rainiuko ir Ryžiukės mama - katė? RAINUTĖ dabar, atšalus orams, pasirodo tik vakarais. Pavalgo, palaka šilto vandens ir meilinasi namuko kampui. Dėkinga katytė stengiasi pasigerinti nameliui, kuriame ji gauna užvalgyti ir kiek pasislėpti nuo vėjo. Tikiuosi, kad ji vistik įlenda į rūsio angą, kurią jai padarėme. Užtat kiemelyje ėmė lankytis katytė Slapukė ir įspūdingas katulis (-ė), rainas kiek ilgesnio plauko, didele pūkuota uodega. Tiksliau, kiek pastebėjau, uodega jau daugiau koltūnuota, nei pūkuota. Šiandien padėjau daugiau maistuko, juk jau ne vienas, o du pasirodo. Kažkur prapuolė dar du mano "galvos skausmukai". Čia dar vienas mano nelaimėlis: http://www.part.lt/img/417f5a03594e13f49553b77a56412de2378.JPG Jis taip ir gyvena, kaip matote- ant rūsio palangės. Miega tiesiai ant žemės susisukęs į kamuoliuką. Kelis kartus pamaniau, kad miręs, kai jis taip miegojo. Neprisileidžia, bet į kvietimus reaguoja, maistuką suvalgo. RAINUTĖS nemačiau jau kokias 4-5 dienas. Kiemelyje ant sniego vis randu pripėduota, bet nežinau, ar tai ji vaikštinėjusi. Už malkinės, tarp įvairių rankandų yra šiokia tokia būdelė su šienu, ten kasdien dedu maistuko ir šilto vandens dar vienai laukinukei, kurią vadinu Slapuke. Labai jau ji stengiasi išlikti nepastebėta. Atsirado dar viena naujokėlė (-is). Buvo jau pradėję tempti, kai kviečiau Rainutę. Iš po mašinos išlindo katytė (katinas), tamsus, bet lyg ir turi daugiau spalvų (nesu tikra), poilgio plauko. Artyn neprisileido, bet reagavo į kisinimą. Spėju, kad kažkas išgrūdo ją (jį) iš namų. Taip ir pasiliko po automobiliu... RAINUTĖ vis stengiasi parodyti savo palankumą, bando murkti glostoma. Tik tai jai sunkiai gaunasi gal dėl užkimimo, o gal tai dusuliukas nuo antsvorio. Atkreipiau dėmesį, kad glostant Rainutei nugarytę prie pat uodegos, ji atsigrežia ir dantukais sugriebia ranką. Jai labai nepatinka toks glostymas. Iki šiol visiems katuliams, su kuriais teko bendrauti toks paglostymas labai patinkdavo, net užriesdavo užpakaliukus iš pasimėgavimo. Rainutė pirmoji, kuri priešinasi tokiems prisilietimams. Todėl pagalvojau, gal ji buvo sumušta?.. Kažkaip keista ir prieštaringa. Kažkurį laiką stengiesi prisipratinti, prisivilioti gyvūną. Džiaugiesi, kai pradeda nebijodamas šalia valgyti, kai leidžiasi glostomas, imamas ant rankų. Džiaugiesi, kad padarei tiek daug. Ir štai ateina toks momentas, kai pagalvoji, kad reikėjo išlaikyti atstumą, kad persistengta. RAINUTĖ jau antrą kartą lydėjo mane nueinančią. Mačiau, kad nori eiti kartu, pavariau ją atgal už vartelių. Katulė atsisėdo ir pro vartelių grotas stebėjo, kaip aš pereinu gatvę. Staiga sunkiai, nes labai jau stora, ji šmurkštelėjo pro vartelių apačią ir iškelta uodegėle metėsi per gatvę link manęs. Kvaila katė. Subariau, pamosikavau rankomis, kad eitų atgal. Ne, ji nepakluso ir nutipeno šaligatviu pirma manęs. Prie parduotuvėlės stovėjo krovininis automobilis, žmonės krovė prekes. Rainutė perlindo pro parduotuvės tvorą į jų kiemą, o aš apėjau automobilį kita puse. Taip ji ir dingo man iš akių, liko kažkur ten. Nepatinka man tokie ėjimai paskui, labai nepatinka... RAINUTĖ šiandien atėjo visa šlapia ir purvina. Daviau sausiukų, šilto vandens. Glosčiau jos šaltą ir šlapią kailiuką, o ji bandė murkti vos girdimu, užkimusiu balsiuku. Kai storuliukė pasisotino, pasiėmiau ją ant rankų ir nusinešiau prie rūsio lango. Buvau nusiteikusi piktam jos urzgimui ir pasipriešinimui, kai bandysiu kyšti rūsyn. Bet palikti ją lietuje visai nesinorėjo, o pati įlisti ten, ji nesugalvoja. Man nustebimui, ji visai nesipriešino ir įėjo į rūsį. Užstumiau langelį, lai truputį sušyla ir pradžiūsta. RAINUTĖS Naujųjų pradžia praėjo nežinia kur ir kaip. Vakar nuo 17val. ieškojau jos aplinkiniuose kiemuose. Norėjau uždaryti saugiai bent jau vienai- baisiajai nakčiai. Neradau, neprisišaukiau. Nieko keisto, kai aplinkui jau nuo popietės daužymai, sprogdinimai ir pan. kvailystės. Visą vakarą kas pusvalandį, kaip išvaryta našlaitė žibučių, aš ieškojau Rainutės... Neatėjo ji ir šį rytą... RAINUTĘ šiandien labai nuskriaudėm. Padarėm įėjimą į močiutės rūsį. Labai blatną įėjimą, su stumdomu langeliu. Abi su močiute įgrūdome Rainutę ten, nes ji niekaip nesuprato, kad galima įlįsti. Vaikštinėjo ir makalavo uodegyte, tad močiutė griebė ją ir įgrūdo, o aš tuo tarpu užstumiau stiklą. Rainutė stumėsi prie stiklo, bet vėliau dingo viduje. Kelis kartus ėjau jos "lankyti" su maistuku. Pirmą kartą dar mačiau tolumoje, vėliau nei mačiau, nei prisikviečiau. Maistukas taip ir liko nepaliestas. Vargeli, vargeli... Bet ji šilumoje, sausumoje ir saugi. Rytoj bus dar vienas vaistukų suleidimas. Ne tik Rainutės vaikai, bet ir pati Rainutė pasodinta ant dietos... Tikiuosi, kad ji lys į tą plyšį. Juk rūsyje daug šilčiau nei lauke, ir užuovėja būtų. RAINUTEI šiandien pradėtas dar vienas gydymo kursas. Vaistukus leis kas antrą dieną. Mums, peršėrėjoms, buvo patarta mažiau maitinti. Gali būti, kad Rainutė jau keturias dienas neėda todėl, kad jos organizmas nebepriima tokio kiekio pačio įvairiausio maisto. Šiandien, nors ir visiškai užkimusi, prašėsi valgyti ir labai godžiai kramtė sausiukus, daug sausiukų. Nuo šiol šersim tik sausiukais (bent jau kol kas) ir duosim šilto vandenėlio. Mano tėvukas atlupo viename rūsyje (šeimininkės prašymu) dalį stiklo. Rainutė ten galėtų įlisti. Laikysiu kumščius, kad ta užsispyrėlė ten įsikurtų. Tai gal ir gydymas duotų naudos. Bet ji stora, tikrai labai stora... RAINUTĖS kelias dienas nemačiau, galbūt kas nors netyčia užrakino rūsyje. Šiandien atėjo valgyti kartu su ją globojančia močiute, bet... nevalgė. Močiutė sakė, kad ir vakar nevalgė. Jeigu ir toliau nevalgys, teks kažkaip nusigauti iki veterinaro. Bijau, kad dėll peršalimo ir ji neužuodžia maisto. Taip manau todėl, kad ji vėl užkimusi, visai užkimusi. Visas antibiotikų kursas buvo suleistas, bet... Jeigu ji neturi kur glaustis, o taip ir būna lauke diena-naktį, nieko keisto, kad nepasveiksta. Kaip Rainutė laikosi? Kaip jos sveikata? RAINUTĖS nemačiau jau dvi dienas. Su ja daugiau bendraujanti moteris užsiminė, kad katytė kažkodėl pradėjo bijoti įeiti į rūsį, tikriausiai kažkas ją ten nuskriaudė. Bandysim statyti dar vieną būdelę. Ech, Rainute, Rainute... Jau dvi būdelės yra, bus ir trečia, bet ar ji ten eis? O būdelėje ne ką šilčiau nei lauke, tad sveikti seksis sunkiai. Ech Rainute, kokia užsispyrusi... Atėjo šiandien RAINUTĖ. Daviau užvalgyti, bet ją labai erzino bėginėjanti dukrelė Ryžulka. Tad valgė ji labai mažai, bet vis urgzdama vijo mažąją iš kiemelio. Kažkaip labai neramu dėl Rainutės, juk galėtų būti netoliese saugiai. Bet supyksta, kad jos vaikelius globoju ir išeina... Jau ir ant rankų paimama nebenori leistis. O dar tas prakeiktas peršalimas. RAINUTĖS šiandien nemačiau. Močiutė, kuri ja rūpinasi, vis vaikštinėjo palei daugiabutį besidairydama, bet katulės nematė. Aš nežinau... Esu nevilty... Jai suleidome antibiotikų (kas trečią dieną reikėjo leisti). Po jų porą dienų lyg ir nieko buvo. Dabar vėl balselis dingo, o šiandien ir nusičiaudėjo. Bijau, kad ji taip ir miega arba po mašinomis, arba ant laiptinės stogelio. Rodžiau jai būdeles- nepatiko. Gal Rainutė turi kažkur susiradusi pastogę? RAINUTĖ atėjo... šaltas, vos drėgnokas kailiukas, kartelį nusičiaudėjo, gal ir bandė miaukti- nežinau, nesupratau. Padariau jau dvi būdeles, bet ji neina ten. Negera labai dėl jos... RAINUTĖ vakar nepasirodė. Nieko keisto, kai taip drėbė šaltą sniegą. Kur nors tūnojo. Šiandien atbėgo ir... PABANDĖ miauktelėti. Balselis vėl užkimęs. O taip kantriai iškentė net tris porcijas leidžiamų vaistų... Smagu, kad Rainutė pasirodė šiandien ir skaniai pavalgė. :) RAINUTĘ šiandien pamačiau jau sutemus. Ji gulėjo susirietusi kieme ant dermantininės kėdės. Paėmiau saują skanių sausiukų ir nusivedžiau ją į būdelę. Nelipo pati, tad aš padėjau jai. Hmmm... ji vos tilpo, šoneliais stipriai brūkšteldama per lentas. Teks rytoj perkalti lentą, kurią šiandien užkaliau, kad susidarytų šiokia tokia uždara vietelė. Kol buvo sausiukų, Rainutė lindėjo būdelė ir krimsnojo, bet ilgau ten nepasiliko. Ką gi, rytoj pataisysiu būdelę ir vėl bandysiu kvailutę joje apgyvendinti. Ilona, Jūs jais rūpinatės kiek tik galite. Kiti praeitų pro šalį, apsimesdami, kad nieko nemato. | Laura19
(Penkta Koja)
(2011-12-03)
(foto)
|
Jus bent tiek padarote ir labai jus palaikiau:) kad jusiu globojamieji katinukai nealkani :) o jus jais rupinates! RAINUTĖ atėjo visa šlapia. Pabandė miauktelėti. Taip skausmingai perėjo per širdį jos pastangos "pakalbėti"... Daviau maistuko, truputį užkrimto. Įpyliau šilto vandens, kelis kartelius liežuvėliu caktelėjo vandenį. Šluosčiau jos šlapią ir šaltą kailiuką, o galvoje vis kirbėjo mintis, kaip jai padėti? Išėjusi atsitupė ant laiptelio po stogeliu, taip ir pasiliko. O vakare ją radau taip ir tupinčią, tik dabar jau vėl sušlapusią. Kažkas prie daugiabučio išmetė medinę dėžę. Parsitempiau ją kiemelyn ir pastačiau po stogeliu, įklojau skudurų ir maistuko pagalba įvyliojau Rainutę. Bet jai ten nepatiko, ji net suurzgė ant manęs, kai bandžiau jai parodyti landą. Bandysiu įkloti šieno, gal pavyks ją ten įkurdinti. Žinoma, kad šalta, juk laukas. Bet vis užuovėja, vis saugu... Ech, ką aš čia bandau apgauti. Juk tai tik kvailas bandymas pasiteisinti, kai nesugebu nieko padaryti... Neįlenda, jau bandėm :( Ech, jeigu kas nedidelę šuns būdelę pametėtų :( Maciau, kad tam daugiabutyje, kurio kieme ji sukinejasi, nuo rusio lango yra atlenktas skardos gabalas, tai gal jinai ten ilenda. RAINUTĖ miaukdama jau įstengia išleisti šiokį tokį garselį. Labai džiugu, kad vaistukai veikia. Bet vis dar paslaptis, kur ji nakvoja. Niekur, tikrai niekur aplinkui nėrandu landų. Rūsiai užkalinėti, į malkinę neįlenda... Glosčiau ją, pavyko išgirsti murkimą, dar šiek tiek švokščiantį, bet bent jau panašų į murkimą. Kaip čia reikės žiemą išgyventi, tiksliau- KUR?.. RAINUTĖ vos girdimai miauktelėjo ir kiek garsiau nei paprastai murkė. Vaistukai veikia. Tik štai gyvenant ant vėjo ir lietaus gydymas taip ir baigsis- nedideliu pagerėjimu. Nežinau, ką su ja daryti, tikrai nežinau. Į malkinę neįlenda, kartu su vaikais net už durų būti negali. Paskutiniu metu man labiau negera dėl Rainutės, nei dėl jos vaikų, kurie leidžia sau visai laukan neiti, jeigu nėra varomi. RAINUTĖ šiandien kiemelyje buvo labai trumpai. Šlapiu kailiuku, merkiamai stipraus šalto vėjo visai nesinori vaikščioti. Nusivedžiau į malkinę, išglosčiau lietų nuo kailiuko, daviau žuvytės. Ir ji dingo, nežinau kur. Neįsivaizduoju, kur ji glaudžiasi, ar šiltai, ar sausai. Jau gavo dvi dozes vaistukų nuo peršalimo. Ech, jei būtų, kur ją šiltai patalpinus, pasveiktų. Tikrai pasveiktų. Kaip Rainutė laikosi? Kaip jos sveikata? :) Dėl vaistukų suleidimo nežinau, nemačiau moters, žadėjusios suleisti. Ir pačios RAINUTĖS šiandien nemačiau. Mažai buvau kiemelyje, o ten dabar daug triukšmo ir pašalinių žmonių. Rainutė nerizikuos ateiti, kol nesutems ir nenurims aplinka. Norėjau palaužyti durų apačią, kad ji pralįstų, bet uždraudė. Ech... Ilona, gal zinote, ar pavyko suleisti vaistus? Tokia graži Rainutė, bet padejavimais nieko neina padėti. Jei išėjo, tai gal ji susiradusi pastogę? Vakarykštis vakaras mums su RAINUTE buvo eksperimentinis. Uždariau vaikius kambarėlyje, o su mamyte Rainute nubėgome į malkinę. Paskubomis, nes linojo. Norėjau išbandyti, ar ji gali įlisti pro durų apačią vidun. Labai jau neramina jos peršalimas, tai vis bandau ją kur nors įkurdinti. Uždariau ją malkinėje ir pakviečiau, kad išlįstų. Išlindo, bet jai tai kainavo neįtikėtinų pastangų, net nageliais drėskė betoną. Ne, netinka... Nusivedžiau į prieškambariuką, nusprendusi papiktnaudžiauti ir palikti ją nakčiai čia. Rainutė nebijojo būti viduje. Pavalgė, palakė. Bandžiau sukurpti guoliuką, net ir dėžutę su žemėmis atnešiau. Bet... Už durų sukrebždeno vaikeliai ir katulė ėmė urgzti, piktai muojuodama uodegėle. Skudurėliu valiau jos šlapią kailiuką, kalbėdama, kokia ji gerutė ir gražutė. Bet vaikų krebždenimai viskas pastangas vertė niekais. Rainutė vis urzgė, atsigręždama į vaikių kambarėlio duris. Atidariau lauko duris ir pasakiau, kad ji gali čia likti, gali neiti kieman. Daviau dar sausiukų. Ji pagraužė, pasėdėjo ant slenksčio, žūrėdama į lietaus skandinamą tamsą ir... išėjo. Neuždariau durų, leidau jai pajusti šaltus lietaus baksnojimus ir vėl pakviečiau vidun. Bet Rainutė tik trumpai žvilgtelėjo ir nuėjo tolyn link vartelių. Turiu vaistukų nuo peršalimo trims kartams, labai norisi, kad jie padėtų Rainutei. Tik tas šaltis, drėgmė, tas ruduo... RAINUTĖ- pampuškutė. Tokia apvalaina, kad lįsdama per tvoros apačią turi ištiesti letenukes į šonus ir pračiuožti pilvuku. Labai nuotaikingai žiūrisi, tik štai pilvukas visas šlapias ir žemėtas po tokios akrobatikos. Tiesa, ji tai padaro labai greitai ir vikriai. Šauni katytė tikru katinišku charakteriu. Ilona, manau, kad vaistai padės. :) Gerai, kad kitų sveikatos bėdų nėra, turėtų viskas būti gerai, Jūs juk rūpinatės ja, gydot. :) Šiandien RAINUTĖ atėjo užvalgyti. Nusivedžiau ją į malkinę, nes lauke labai vėjuota ir turškia lietutis. Užkimusi bėdulė. Apžiūrėjau akytes, nosytę, jokių ašarojimų at užkimšimų nesijaučia. Tik tas gargaliuojantis murkimas ir visai užkimęs balselis varo baimę. Tikiuosi vaistukai padės. Matau Rainutė sugebėjo visiems nerimo įvaryti, bet juk netyčia. Svarbiausia, kad ji atsirado, sveika ir gyva. :) Aišku galėjo Rainutė savo vaikų ir neauklėti tokiais metodais. :) RAINUTĖ dingo, gal matei? Išgirdau globėjos klausimą. Karštą pasidarė net ir košiant drėgnam vėjui. Močiutės rankos stipriai virpėjo, ji laikė indelį su paruoštu maistuku. Nemačiau, nuo vakar vakaro Rainutės nemačiau... Močiutė labai jaudinosi dėl katytės, o aš dėl jos sveikatos. Įsikabinau jai už parankės ir palydėjau iki laiptinės, močiutė nusprendė eiti per kaimynus ir prašyti atrakinti įėjimus į rūsius. Vargeli- rūpestėli... Po poros valandų atėjo abi- močiutė ir Rainutė. Taip, ją kažkas užrakino rūsyje. Tikriausiai įsmuko pro praviras duris ir ją užrakino. Visiems buvo džiugu matyti Rainutę siautėjančią po arimą. Žinoma, išskyrus vaikelius, kurie vėl gavo piktų kirčių per ausytes. RAINUTĖ šiandien pasitiko vos girdimu miaukimu, ji visai užkimusi. Nupirkau antibiotikų, kita šėrėja žadėjo suleisti vaistukus. Kol Rainutė valgė, išdaužiau ledu pavirtusi vandenuką iš indelio ir pripyliau karšto, kurį laiką turės šiltesnio vandens palakti. Jau kausto šaltis žemelę ir viską, kas gyvą...
Mažieji iš kambarėlio negalėjo išeiti. Rainutė taip vožė nosiukę pro durų plyšį iškyšusiai Ryžulkai, kad toji nėrė atgal ir susigūžė ant kilimėlio. Pilkutis nė nebandė artintis prie durų. Pastebėjęs sesutės reakciją glustelėjo prie grindų ir atsitraukė. O Rainutė pavalgiusi bandė žaisti pati sau viena bėgiodama ir gaudydama susigalvotus grobius. Gal ji tokia agresyvi, nes serga, gal pasveikusi bus pakantesnė mažyliams? Labai apmaudu, kai vyksta tokia kova... Su RAINUTE šiandien labai mažai bendravau. Ji labai prisiryšusi prie moterų, kurios ją šeria jau labai senai. Tad mano ir savų vaikelių draugiją su malonumu ir nedvejodama iškeičia į pasivaikščiojimus su vyresnėmis, jau pažįstamomis, moterimis. Su manimi tik pasisveikino pakėlusi uodegėlę, pamurkė glostoma, atkentėjo laikoma ant rankų gal dvi minutes ir nusivyjo savo senąją maitintoją. Katytė tikrai prieraiši ir ištikima, tik nemoka ji savo meilės parodyti. Gal todėl, kad niekada nejuto šeimininko meilės. Kažkodėl dėl jos jaučiu sunkumą, tik nesuprantu kodėl. RAINUTĖ šiandien karaliavo kiemelyje. Užvijo vieną vaikį į vieną obelį, kitą- į kitą. O pati palipėjo, kiek jos pūzia leido ir iškoliojo Pilkutį. Tik nesupratau už ką, ar kad medžiais karstosi, ar kad nebėga iš kiemelio. Nušokusi pagainiojo žemės grumstelį ir nuvargusi nuo tokio sporto su mažvaikiais atsigulė ant dermantininės kėdės. Saulutei šildant ji visai neblogai ten jautėsi. Dėl uodegos kreivumo - nebūtinai tai lūžis, kreivumas neretai būna įgimta savybė. Neperseniausiai kačiuką su įgimtai kreiva uodega iš globotos vados esu padovanojusi, rodėmės veterinarui iš kurio apie tai ir sužinojau. "RAINUTĖS nemačiau jau antra diena", maniau rašysianti šiandieną, kai uždarinėjau vartelius po vakarinio savo benamiukų aplankymo. Kai po kojomis, išgąsdindama mane, lyg iš niekur sušmureno ji. Tylutėliai, labai jau kimiai miauktelėjo. Alkana mažoji katulė. Teko grįžti. Sunki procedūra tai buvo, nes teko tamsoje pasišviečiant mobilaus telefono ekranu nueiti pas mažuosius ir pridėti maistuko jų mamytei. Ji kantriai laukė už durų, dar kartelį miauktelėjo ir įnyko į kuklutę savo vakarienę, ne kažin kiek teliko nuo vaikelių. O aš skubiai nėriau tolyn. Kad tik Rainutė nesugalvotų manęs lydėti tamsiomis gatvelėmis. Šiandien savo laukinukių prie namų irgi nei vienos nemačiau, galvokim, kad dėl blogo oro, nes galima prisigalvoti visko :( RAINUTĖS šiandien nemačiau. Lauke labai drėgna, lyg lytų migla. Gal todėl ji ir nesirodė, gal kur nors saugiai tupėjo. Labai tikiuosi, kad ji turi kokią saugią užuovėją. Ačiū :) Rytoj glostydama būtinai jai pasakysiu, kad ji ne tik gera, bet ir simpatulka gražiu žvilgsniu. IlonaKolit suklydo pirmam komentare,ten turėjo būti Gražutė Rainutė :)Nes tikrai graži katulė labai daili Katė, nepatinka man Jūsų pats pirmasis komentaras, IlonaKolit ;) man patinka jos žvilgsnis. Mažai šiandien teko su RAINUTE bendrauti. Vakare palydėjau ją į malkinę. Tikėjausi, kad ji liks ten miegoti. Kadangi vaikeliai miega kambarėlyje, Rainutė galėtų sau leisti naktį saugiai malkinėje. Bet ji sugebėjo kažkaip pralysti pro durų plyšį ir išlydėjo mane iki vartelių. Šauni katytė, turinti tikro katiniško charakterio, mėgstanti žmogaus draugiją pakeisti pasivaikščiojimu pati sau viena. mano katinuko uodegytės galas ir lūžęs, tai kai veterinarų klausiau, kodėl taip -sakė katukam taip nutinka begimstant neretai :) ir tikrai nieko čia blogo. tik įdomiai atrodo - kaip kabliukas,ir skiriamasis bruožas tuo pačiu, ir gyventi tikrai tikrai netrukdo :) Vargšė Rainutė, bet svarbiausia, kad lūžis gyventi netrukdo ir ji neblogai laikosi. :) Nieko tokio dėl uodegytės, pasitaiko katukams :( Tiesa, mane suneramino RAINUTĖS uodegytė. Jos galiukas lyg palinkęs. Maniau, kad ji tiesiog taip ją kraipo. Šiandien beglostydama perbraukiau per uodegytę. Ten yra ko gero lūžis. Ji nesureagavo, vadinasi, sužalojimas senas. Kažkas ją stipriai nuskriaudė... RAINUTĖ šįrytą atbėgo labai alkana. Tik štai mažieji jau buvo suvalgę visas žuvytes. Tad mamytei teko sausiukai. Iš to alkanumo katelė net pamiršo išguiti iš kiemo vaikelius. Stebėjau retą idilę: mamytė valgo, o vaikiai šalia dūksta. Ranutei patinka švelnūs, neįkyrūs paglostymai, ji taip kimiai pradeda murkti. Peršalusi, bijau, kad be vaistukų neišsiversime. Tik po kurio laiko Rainutė susivokė ir puolė mažius. Žinoma, jie išlėkė už tvoros. O ji pabandė prisėsti ant durų kilimėlio. Bet duris juk vis kas nors atidarinėja, tad vėl pasijuto nepageidaujama ir lėtai nutipeno prie daugiabučio. Ech, namučiai, ech, namai... Visą dieną praleidau šalia RAINUTĖS šeimos. Ji atėjo tik gerokai įdienojus. Žinoma, puolė vaikyti mažuosius. Išvijusi už tvoros, užvalgė ir įsitaisė ant dermantininės kėdės priešais saulutę. Taip ir snūduriavo. Įsivaizduoju, kaip jai buvo gera- šilta, ramu, niekas neskriaudžia. Pirmą kartą mačiau ją tokią ramią ir atsipalaidavusią... Tuo tarpu vaikeliai už tvoros smagiai žaidė. Didelė žolė, rudeninė saulės šilumėlė ir jiedviem nebuvo liūdna. Rainutei reikia ramaus kampelio. Ji nebūtų šeimininkams įkyria. Paglosčiau katulę ir ji ėmė murkti. Nuoširdžiai, visu kūneliu, net kostelėjo. Ech... Ech Ilona, kad žinotume receptą kaip sutaikyti ją su vaikučiais. :( Taip norėtųsi padėti jai, kad galėtų sausai su vaikučiais miegoti... O ji tokia užsispyrusi... RAINUTĘ trumpai mačiau tik vakare. Neveju aš jos, tikrai neskriaudžiu. Tik dėl vaikelių mušimo pabaru, bet jai širdutę vistiek skauda... Tai ir neužsibūna kiemelyje, eina prie daugiabučio. O vakare skubėjau namo, tad tik padaviau jai maistuko ir trumpai paglosčiau, kol valgė. Kimiai murkė Rainutė, valgydama. O aš glosčiau jos drėgną nuo krintančios miglos kailiuką. Kur ji miega, ar sausai, ar saugiai? Tikrai žinau, kad šaltai, nes kartais labai negražiai kosčioja-čiaudėja. Jaučiuosi kalta prieš šią katytę, nes jos vaikeliais rūpinuosi, o ji lieka nuošalyje. Nors pamačiusi atpažįsta ir atbėga pasitikti iškėlusi uodegytę ir kinkuodama į šonus savo pilvuką. Tiek daug blogybių mačiusi, Rainutė stengiasi prisitaikyti prie žmogaus elgesio su ja. Bet vistiek labai noriu, kad ji atrastų namus ir žmones, kurie jos neskriaus ir nebars. Patikėkit, labai skauda matyti ją išeinančią ir įnirtingai mojuojančią uodegėle. Taip ji parodo, kad jaučiasi nuskriausta arba supykusi. RAINUTĖ. Labai skaudu, kad ji taip elgiasi su vaikais. Juk ir vietelės kieme, ir maistuko užtektų visiems... Šiandien ji atėjo pavalgyti. Mažuosius susirinkau ir nunešiau į malkinę, kad neerzintų mamytės ir negautų į kailį. DėkuiDiev, kad jiedu ten ramiai sau valgė, kol Rainutė buvo kieme. Glosčiau storuliukę, ji pamurkė. Kiek pavaikštinėjusi aplinkui patraukė link daugiabučio. Ji tikrai šauni katytė, tik gyvenimas ją labai skriaudė. Buvo vienas skambutis dėl Rainutės, žadėjo pasitarti su šeima ir paskambinti, bet... Gal nusižiūrėjo kokią gražesnę katytę. Kai kalbėjau telefonu su besidominčia mergina, Rainutė kelis kartus man lyžtelėjo ranką... | Irene
(Lesė)
(Gyvunugloba.lt)
(2011-11-06)
|
Ilona, manau, kad Rainytė elgiasi visai natūraliai, su mano kieminuke irgi panaši istorija. Pati ji labai aršaus charakterio, bet su savo vaikais iki tam tikro laiko gerai sugyveno (mama buvo superinė, išaugino krūvą savo vaikų ir kelis primestus, visus priėmė). Tačiau, kai liko tik dvi dukros, kurios jau suaugo, visos pasidalino pagal hierarchiją įtakos zonomis. Visos buvo sterilizuotos. Iš pradžių išvijo švelniausią sesutę (labai gailiuosi, kad nepaėmiau jos dovanojimui). Paskui, po žiemos, kai retai susitikdavo, mama išvijo kitą dukrą ir dabar ji, nors pati nemenka katė, jai paklūsta, ir jei pamato, bėga slėptis. Taip jau yra, tarp gyvūnų yra draugystė, bet giminystės ryšiai po išauginimo tikrai jiems nerūpi. Ilona, labai gaila, kad tokia situacija, o ir patarti negaliu... Reikia tikėtis, kad Rainutė arba susiprotės, arba jos vaikučiai ras namus... RAINUTĖ. Ir šiandien mažai dėmesio jai skiriau. Ryte net neatėjo valgyti. Negera pasidarė, juk ji jaučiasi atstumiama ir puikiai suvokia, kad jos vaikeliai čia globojami, o ji... Nežinau, kaip išspręsti šią problemą. Tikrai labai sunku. Nenoriu, kad ji taip jaustųsi, bet katulė taip puola vaikelius, kad nebarti ir neginti neįmanoma. Labai bjauri situacija. RAINUTĖ. Mažai teko šiandien su ja bendrauti, nes vis vaikeliai maišėsi. O ji aršiai... labai aršiai juos puldinėjo. Stengiuosi neleisti ir subarti katulę, bet ji įsižeidžia. Tikriausiai pasijunta vejama. Labai gaila Rainutės ir visai nesinori jos barti. Ji tiek daug blogio matė, kad jaučiuosi kalta. baikit jus cia ligu ieskot pas sveika kate.Stipri,energinga,imitus(tikrai ne kirminu nualinta),tiesiog kiemo karaliene.Atejo laikas vaikams apleist jos uzgyventa teritorija,taip jau yra,pauksciai irgi pauksciukus mokina skraidyt ismesdami is lizdo.Tokia jau ta gamta. Lankytojas pašalino komentarą Taip, ji sterilizuota dar vasara. Ir čia paskutinė jos vada. Bet puola, lyg papjauti norėdama. O dėl storumo, net ir nežinau :( Bet parašyta, kad sterilizuota... Rainutė sterilizuota. Bet gal tikrai praverstų parodyti veterinarui. Būtų ir Jums ramiau, Ilona. :) Hmm... Bet gal ji tiesiog per daug valgo? Šiaip judri, labai nori žaisti. Tik kartais kosėja negražiai :( Ilona, ją reikia pas vetus vežti. Man labai nepatinka jos pilvas. Čia gali būti problemos sprendimo raktas SELICIJA, patarkite iš patirties. Kaip sutramdyti katę (šią Rainutę), kad taip aršiai, su urzgimais nepuldinėtų savų vaikelių? :( :D Įdomiausia tai, kad jos žvilgsnis visada toks :D Paskutinėj nuotraukoj ji kaip nėščias apuokas atrodo :D Oi, Juste, mieloji :( Kaip jie valgo, lyg už svetimus pinigus :D Dieve mano! Kiek paduosi, tiek prapuls pilveliuose. Dienos dozę jau padidinau :( Ji man tapo jau sava ir savaip graži bei savaip miela. O ir tikrai į Baltaletenę turi panašumo, gal todėl Rainutė tokia artima tapo. Pastebėjau, kad Ilonos globotiniai linkę į nutukimus, į benamius nepanašūs :)) taip namų nerasit, niekam už širdies negriebs :D ji gali būti Baltaletenės giminaitė:)) Ilona, kokia Jūs neteisi, sakydama, kad ji - negražutė. Ir dar kokia gražutė!:) | Alinakiu
(Lesė)
(Gyvunugloba.lt)
(2011-11-01)
(foto)
|
Labai grazi katyte, Ilona, net nedriskit kitaip galvoti :) Mano "mamukas" panasi i Rainute, o ji tikrai grazuole.. Ir ne tik as taip mastau, labai daug taip pat mastanciu yra :) | Irene
(Lesė)
(Gyvunugloba.lt)
(2011-11-01)
|
Kaip tik labai graži katytė:). Pačios įdomiausios yra tokio charakterio katės, kaip ir turi būti, nepriklausomos:). Gaila, ne visiems tokios patinka, bet tikrai yra ir mylėtojų. Ji tokia... hmm... kasdieninė- patvorinė. O dar ir su savo nuomone. Nesileis, kad žmogus imtų ją kada panorėjęs. Savo pyktį parodo įnirtingai mojuodama uodega. Beje, kai per daug įkyriu, ji lyg bando kąsti ar kirsti letena. Bet niekada nesužeidė, o tik paliesdama dantukais ar letenėle parodo, kad ji prieštarauja. Ilona, kodėl gi negražutė? Gražutė, apvalutė, o rainius myliu. :) Patalpinau Rainutės skelbimuką. Taip, ji negražutė. Taip, ji nėra paklusni pliušinė- žaislinė. Taip, ji neturi šansų rasti namus. Bet privalau pabandyti. Juk ji gyva, jos širdelė taip pat plaka. O reikia jai nedaug- neįkyraus žmogaus šalia, kuris pasidalintų maistu ir priimtų į savo pastogę sušilti bei numigti. Tiek mažai, bet taip nepasiekiama... Komentarus gali palikti tik prisijungę lankytojai.
|
|
|
Prisijungę: 130
|
|
|
|
|
KaylyTittensor (17:46) >>Legal casinos offer a safe and regulated gaming experience.... Violeta N (0:06) >>Atsirado! Altair (15:04) >>Laiminga pabaiga. Kicutė pati atrado naujus šeimininkus. Kaimynė grįžinėjo vakare iš darbo,... Skrebas (14:48) >>Katytė kori sveika, linksma, ir tikra namų šeimininkė , vokiečių aviganiui parodo kieno čia... Dylangg (14:48) >>Man atrodo, kad jei jus domina ši tema ir norite rasti ne itin brangių bilietų iš Oslo į... Jake (14:14) >>Sveikinu visus. Norėčiau rasti lėktuvo bilietus iš Oslo į Vilnių. Ar galite man padėti? Katynas M (17:14) >>
Pasikeitė mano tel. numeris, katinėlis nužaidė:). Dabar skambinkite 8 636 42966. Alusia (18:02) >>Ačiū, Nijole ❤️ P.nijole (9:05) >>Mažutė :( Užuojauta :( Alusia (18:33) >>Taskutės nebėra :( Avri10 (21:48) >>Ačiū Jums už mano gyvenimo meilę Avri10 (21:47) >>Feriui jau 13 metų, gyvena laimingai ir yra mylimas
|
_____________________________________
Visos transporto paslaugos vienoje naujienoje: http://www.gyvunugloba.lt/lt/help/news.35932
|
|
|
|
|
