Didžiulis. Geras. Jau nebestiprus, prastai mato, kojos ne visada klauso, bet dar vis įspūdingas. Gavo Karaliaus vardą su viltim, kad nors ir mažą, bet jaukią karalystę jam pavyks suteikti prieglaudoje. O kas žino, gal kada nors - ir naujuose namuose?..

Jį Lentvario apylinkėse rado įkritusį į "šulinį" - metro gylio duobę, iš kurios jis nesugebėjo išlipti. Greičiausiai joje prabuvo keletą parų. Ar iš namų išvarytas, ar "išėjęs numirti", kaip dažnai galvoja žmonės, o greičiausiai seni šunys ar katinai tiesiog pasiklysta... Pastogės jam niekas pasiūlyti negalėjo. Ir jis atkeliavo į "SOS gyvūnų" prieglaudą.

Pagal jo būdą matosi, kad visą gyvenimėlį kažkam ištikimai tarnavo, kol galiausiai akelės nustojo matyti saulės šviesą, o galinės kojos vis labiau pradėjo neklausyti. Kai tokiam gyvūnui reik pasitikti žiemą, nebetinka būda ir sniegas aplink, jis taip pat, kaip senas žmogus, nori šilumos, poilsio ir ramybės. Karalius gavo atskirą kambarį, kur galės ramiai peržiemoti ir į lauką išeiti tik pasivaikščioti.