Reikia namučių, reikia švelnių rankų, nes „šeimininkai“ labiau rūpinosi alkoholio kiekiu skrandyje, o gyvūnėliams lieka girtų kojų spyriai... Iš keturių išliko du mažiai, kiek išsigandę ir dar tik bandantys susivokti, kad žmogus nemuša, jiems tai vis dar naujovė. O štai kaip išgyvens jų mamytė težino Aukščiausiasis ir, žinoma, žmogystos, kurie ja „rūpinasi“...

Broliukas Kakaviukas jau turi namučius, o štai sesutė Kremukė (5 mėn.) vis dar laukia, truputį nerimaujanti ir vis dar nustebusi, kad niekas nemuša ir net nebara. Jau paskiepyta, sterilizuota, gerai sutaria su kitais katinėliais, švelni ir reaguojanti į drausminimus.