Kaulai - ne maistas! | Gyvūnų globos organizacija LESĖ
|
|
|
|
Jau nuo mažų mažiausio vaiko žinome, kad šuo ir
kaulai yra neatskiriami, nes jie šuniui skaniausi, nuostabiausi, išsvajoti,
išsapnuoti. Šuo dieną naktį graužai kaulus ir visą gyvenimą praleistų kaip
inkstas taukuose. Kaulas yra simbolis visko, kas šuniui skaniausia ir
būtiniausia. Taigi, mieli skaitytojai, noriu pasikėsinti į šias šventas
nuostatas. Nors iš kitos pusės, ar daug kas iš mūsų kas nors kartelį savo
šuniui nėra davęs kaulo... arba daug kaulų - na, gimtadienio proga, ar iš
meilės savo augintiniui. Ir kaip, viskas buvo puiku? Jums ir jūsų šuniui labai
pasisekė.
Pažiūrėkime
šiuo rakursu - kas tokio be galo naudingo yra tame kaule? Juk pripažinkime, kad
jei kaulai būtų labai sveika ir skanu - patys juos valgytume, duotume vaikams.
Na, kodėl gi kada šeimai neparuošus vakarienei kaulų... Juk taip dažnai iš
pradedančių ir, deja, net patyrusių šunų augintojų girdžiu, kaip kaulai sveika.
Kuo? Niekas nežino. Taip, mėsa tinka visiems, ji tiktų ir šuniui, juk tai tos
mėsos trokšdamas jis ir čiulpia kaulą, bando
nugraužti jos likučius, ieško kaulų čiulpų. Tačiau pats
kaulinis audinys šuniui niekuo nenaudingas, jame nėra NIEKO, ko reikėtų jūsų
augintiniui. Priešingai, šuniui prisikramčius kaulų ir juos prarijus, efektas
žarnynui panašus, lyg būtumėte davę paėsti švitrinio popieriaus. O juk visų
stambių ir vidutinių veislių šunys kaulus ne tik apgraužia, bet ir sukramto.
Jau visi žinome, kad šunims negalima duoti paukštienos kaulų, nes jie
tuščiaviduriai ir skilinėja, bet juk VISI galūnių kaulai tuščiaviduriai - ne
tik paukštienos, bet ir jautienos, veršienos, triušienos ir t.t. (žinoma, ir
kiaulienos, bet šios mėsos šunims tikrai nepatartina duoti). Visi šie kaulai
skilinėja, praryti -drasko žarnyną, palieka jame baisias žaizdas.
Šunys, taip
pavaišinti šeimininkų, viduriuoja krauju, arba jiems siaubingai sukietėja
viduriai, ir tuomet jie negali normaliai tuštintis, atsiranda rimti
virškinamojo trakto sutrikimai bei sužalojimai. Reguliariai šeriant kaulais yra
uždirbamos visokios virškinimo sistemos ligos, chroniški virškinimo sutrikimai,
erozijos bei opos. Taigi, pirkdami šuniui kaulų, atidėkite penkiskart didesnę
sumą būsimoms veterinarinėms išlaidoms. Kas nors kartą matė, kaip veterinaras
klykiančiam iš skausmo šuniui iš tiesiosios žarnos traukė kaulų nuolaužas,
daugiau niekada savo keturkojui draugui neduos kaulų. Atrodytų, mažųjų veislių
šuniukų šeimininkai gali lengviau atsikvėpti: „mūsų šuniukai maži, jie kaulų
neatkanda, tik apgraužia, tai tas siaubo filmas jiems negresia". Turiu jus
nuliūdinti - mažieji yra netgi labai atkaklūs ir netgi labai daug ką atkanda...
Bet yra dar vienas dalykas, gresiantis visiems šunims, graužiantiems kaulus.
Kada nors dirstelkit į nasrus kieminukui, kuris ėda kaulus, - kiek ten rasite
dantų, ir kaip jie atrodo? Dantys kenčia tragiškai. Nenoriu daug apie tai
rašyti, tiesiog įdedu nuotraukyčių - pirmoje ir antroje nuotraukose matote
vokiečių aviganių kalės, kuriai po mėnesio bus 11 metų, dantis. Ji per savo
gyvenimą vos keletą kartų yra gavusi kaulų, ir tai „nelegaliai" - pavogus.
O trečioje ir ketvirtoje nuotraukose matome taip pat vokiečių aviganio dantis -
tai patinas, bent sykį per savaite gaudavęs kaulų, jam 7 metai. Na, o dabar
raskite 10 skirtumų, kurio šuns dantys yra gražesnį, sveikesni.
Tokios pat
pasekmės bus šeriam šunį maltais kaulais. Dantys kentės mažiau, bet
virškinamajam traktui kenkia parduotuvėje siūlomas faršas Šunims, kurio
sudėtyje yra maltų kaulų. Taigi, nesiūlyčiau jais lepinti savo augintinių.
Manau,
daugeliui perskaičiusių straipsnį nusviro rankos - tai ką tada tiems šunims
duoti, kad jie pamankštintų žandikaulį, pavalytų dantis, galų gale ką nors
pagraužtų be stalų ir kėdžių kojų? Netgi labai daug ką jiems galite pasiūlyti.
Jei vis dar tvirtai manote, kad kaulai būtini, duokite kremzlinius, ne sukietėjusius
veršienos kauliukus. Idealiai tinka žalios, nevirtos gyvulių trachėjos,
skrandžiai. Pastarųjų tikrai galite gauti turguose ir zooparduotuvėse
džiovintų. O pats puikiausias dalykas dantims mankštinti yra džiovintas jaučio
penis - šio gėrio yra ne tik mano paminėtose vietose, bet ir didelių
parduotuvių gyvūnų prekių skyriuose. Jie ne ką minkštesni už kaulą, „ilgai
grojantys", bet graužiami suminkštėja, taigi, nežaloja nei virškinamojo
trakto, nei dantų.
Už suteiktą vertingą pagalbą ir patarimus
dėkoju
"Jakovo veterinarijos centro"
gydytojui Jakovui Šengaut.
|
|
|
|
Ielikts: 2011-05-29
Sludinājumu skaits: 21642
Viedokļu skaits: 6093
|
|
« atpakaļ
Komentāri Ar teko matyt vilko ... kakutį:)? Va ten, kaip ir šuns, prisiėdusio stambių kaulų, kakutyje yra apvirškintų kaulų likučių. Gal vilkai visų griaučių ir nesuėda, bet apgraužia kaulus ir suėda skanesnes dalis, kaip ir šunys nugraužia kremzlingus stambių kaulų galus. Hmm... Kur perskaitei? Gal nuorodą gali duot?
Taip - sudaryti iš mineralinių medžiagų, kurių šunys neįsisaviną, o kaulai žaloja žarnyną. Žinoma tikėti, kad šuniui gerai kaulai ir tai jo maistas jau labai įsisenėjusi nuomonė, kaip ir kad katėms sveika pienas. Beje vilkai papjovę tarkim stirną suėda viską išskyrus griaučius. Netiesa, kad kauluose "nieko nėra", Kaulai sudaryti iš mineralinių medž ir mikroelementų, kurių nėra mėsoje. Kiek žinau kaulus šarminiai šunų skrandžiai virškina maždaug iki 10 metų, vėliau sunkiai. |
|
